Meilė išlieka amžinai
Mūsų kalendoriuje nemažai datų, kurias
ypač skiriame ir minime.. Jų yra nemažai ir tai rodo, kad Tauta
turi garbingą ir turtingą istoriją, turi atmintį, kuri suveda
istoriją su dabartimi ir sudabartina tai, kas mums yra brangu
ir prasminga. Vasario 16-ąją prisimindama išaugo ne viena karta.
Kiekvienam ji turėjo kiek kitokią prasmę: toli nuo Tėvynės esantiesiems
tai buvo tarsi namų aplankymas, sielos laiškas savo broliams ir
sesėms, atskirtiems svetimųjų sienos; nelaisvėje gyvenantiesiems,
- brangus savosios tapatybės suvokimas ir drąsa bei viltis, kuri
priartino naująją nepriklausomybę; dar kitiems gal ji kėlė baimę
ir nerimą, kad tik neatsitiktų kas nors, dėl ko kiltų naujų nemalonumų...
Ką vasario 16-oji reiškia mums šiandien? Kodėl mes šią dieną paliekame
savo kasdienius darbus? Kodėl susirinkome į šią šventovę?
Tauta - tai prigimtinė bendruomenė. Bendruomenės negalima sulipdyti
dirbtinai. Jai priklauso žmonės, kuriuos sieja tamprūs praeities,
dabarties ir ateities ryšiai. Būtent jie suburia bendruomenę.
Kalbėdamas apie ryšius, turiu omenyje meilę. Mylimos vertybės,
o ne faktai. Faktai tėra pažįstami, bet negali būti mylimi. Taigi
kalbėdami apie meilę Tautai, mes privalome kalbėti apie meilę
vertybėms.
Jau dešimti metai Lietuva kuria naują gyvenimą nepriklausomoje
valstybėje. Politikai, valdžios žmonės, visuomeninės organizacijos,
eiliniai piliečiai, - visi trokšta ir siekia, kad Lietuva ne vien
tik būtų laisva ir nepriklausoma, bet ir visateisė Europos Sąjungos
narė.
Įsiklausykime į šių dienų tiek valdžios, tiek ir piliečių kalbą,
- kas dažniausiai minima? Ar neatrodo, kad visiems žinoma frazė
"duonos ir žaidimų" vis dažniau įsigali tarp mūsų. Daugybė
nepatenkintų žmonių, kurie arba nieko neturi, arba jiems vis tiek
per mažai, kad ir kiek jie turėtų. Teko girdėti paprastą kaimo
žmogų, kuris labai nustebęs sakė: "Kiek prisimenu, visada
nelengva buvo uždirbti duonos kąsnį. Sunkiai dirbo mano seneliai,
tėvai ir aš pats. Tačiau tas vargas buvo kažkoks šventas, prasmingas.
Prakaitu uždirbtas duonos kąsnis skanus. Po sunkių darbų atvangos
valandos džiaugsmingos. Gyvenimas pilnas vilties ir prasmės. Kas
pasidarė su mūsų vaikais? Jie atvažiuoja automobiliu, turi daug
daiktų, kurių mes net nepažinome, tačiau nuolat girdžiu, kad jiems
sunku gyventi. Jie pavargę ir nusivylę".
Kur dingo džiaugsmas? Jam sukurti reikia didelių pinigų... Tam
statomi kazino, lošimų namai, kalbama apie prostitucijos legalizavimą.
Ar nuo to žmonės tampa nors truputį laimingesni? Ar neatrodo,
kad kuriame savo Tautos gyvenimą ne ant pamatų, bet ant smėlio,
kuris kasdien keičiasi, byra, deformuodamas visa, kas ant jo laikosi?
Šiais dramatiniais įtampos laikais labai lengva prarasti ne tik
savo tautinį identitetą, bet ir žmogiškąjį.
Apgailestauju, kad per Tautos šventę Vilniaus merija apjuosė mūsų
šventovę alaus barais. Tai dar kartą įrodo, kad sakralumas mūsų
miesto valdžios sąmonėje tėra tuščia atgyvena. Verslas, pelnas
yra daug svarbesni už dorą ir moralę, už duotą žodį, kurio lengvai
atsisakoma.
Jau prof. Girnius rašė: Visur žmogiškoji didybė yra reta, nes
ji iškovojama tik pasiaukojimo idealizmu. O menkystė visur klesti
legionais, nes ji nieko nereikalauja - nei kovos, nei aukos. Daugumas
visada renkasi menkystę, viliojančią savo lengvu keliu.
Šių dienų žodyne rasime naują žodį "egomaniakas". Tai
baisus žodis! Jis reiškia žmogaus nesveiką, o kartu ir labai pavojingą
visuomenei rūpestį tik savimi. Toks žmogus suardo ir išduoda bendruomenę,
kurdamas savo "laimę" kitų bendruomenės narių sąskaita.
Tai nelaimingas žmogus, kuris nežino, kas yra meilė.
Mes, kurie susirinkome švęsti Eucharistiją, žvelkime į Kristų,
kuris atėjo į žemę suburti tikrąją Dievo bendruomenę. Bažnyčia
buvo sukurta Kristaus mirtimi ir prisikėlimu. Jis moko, kad bet
kokia bendruomenė žemėje yra tam tikra manojo "aš" mirtis,
kad leisčiau gimti bendruomeniniams ryšiams. Nusivilkite senąjį
žmogų su jo darbais ir apsivilkite nauju, - sako apaštalas Paulius.
Ką reiškia būti "nauju žmogumi"? Apaštalas Paulius paaiškina:
Taigi jūs, Dievo išrinktieji, šventieji ir numylėtiniai, apsivilkite
nuoširdžiu gailestingumu, nuolankumu, romumu ir kantrumu. Būkite
vieni kitiems pakantūs ir ....kaip Viešpats jums atleido, taip
ir jūs atleiskite. Viršum viso šito tebūna meilė, kuri yra tobulumo
raištis (Kol 3, 12 - 14). "Naujoji kūrinija" (Gal 6
15), "naujasis žmogus" (Ef 2,15), žengiantis "nauju
ir gyvu keliu" (Žyd 10,20) įgyja ne tik naują dvasią, bet
ir naujus jausmus. Tai ir yra, ko šiandien labiausiai stokojama,
apie ką mažiausiai kalbama, ko taip nenorima pripažinti. Tauta
ir žmogus išliks gyvi, sukurs tvirtą ir laimingą visuomenę tik
tuomet, kai suvoks, kad svarbiausia, pamatinė vertybė yra moralinis
ir visuomeninis gėris. Šis gėris pasiekiamas tik per atsisakymą
patenkinti visų savo užgaidų ir norų, tai yra per auką. Motina
atiduoda dalelę savęs, kad gimtų naujas žmogus. Laisvės gynėjai
aukoja savo gyvybę, kad kiti gyventų. Išsivaduoti iš savojo egoizmo
ir tapti bendruomenišku žmogumi, kuris myli ne vien save, bet
ir kitą, - tai yra Tautos išlikimo, jos tvirtėjimo ir išsiskleidimo
sąlyga.
Tautos šventė teprimena mums, kad esame kviečiami naujam gyvenimui,
gyvenimui ne vien sau, bet ir kitiems, Gal kartais tai mums ir
kainuoja, turime apriboti savus interesus, kai ko atsisakyti kitų
labui. Tai nereiškia, kad turime gedėti ir atsisakyti šventinių
renginių, bet jie neturi užimti svarbiausios vietos mūsų gyvenime.
Šventės, kalbos, fejerverkai, - greit praeinantys dalykai. Ateis
rytdiena su savo darbais, su neišspręstomis problemomis. Jeigu
į ją mes eisime su tvirtu ryžtu dirbti, aukotis, gyventi, kad
ne vien man būtų gera bet ir tiems, kurie šalia manęs,- tuomet
mūsų gyvenimas įgaus naują spalvą, kuri dovanos mūsų Tėvynei gėrį,
tiesą, meilę, gailestingumą ir teisingumą.
Vasario 16-oji tegul tampa ne vien istorine atmintimi, bet ir
šiandieniu priminimu, kad žemės laikinume yra tik vienas dalykas,
išliekantis amžinai, - tai meilė. Ji kuria dabartį ir išliks Amžinybėje.
Kardinolas Audrys Juozas BAČKIS
Pamokslas pasakytas Vilniaus Arkikatedroje
Bazilikoje vasario 16-osios proga
© 2002 "XXI amžius"