Atnaujintas 2003 m. balandžio 4 d.
Nr.27
(1131)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Pasaulis
Aktualijos
Krikščionybė šiandien
Ora et labora
Mums rašo
Susitikimai
Laikas ir žmonės
Provincija
Nuomonės
Lietuva


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Didis Velykų nesusipratimas Lietuvoje

Atrodo, kad Velykos Lietuvoje dabar yra kaip ir valstybinė šventė. Įdomu, kokios šalies modeliu Lietuvos Seimas pasinaudojo, nuspręsdamas povelykinį pirmadienį įteisinti kaip šventą?
Visuose krikščioniškuose kraštuose Velykų savaitgalis prasideda Didžiojo ketvirtadienio vakare šv.Mišiomis Paskutinės vakarienės garbei. Tai būna gilaus susikaupimo vakaras. Na, o Didįjį penktadienį viskas tarsi apmiršta: niekas nedirba, visos įstaigos ir pan. būna uždaryta, vieną vienintelę dieną per metus nespausdinami net kasdieniai laikraščiai. Katalikai tą dieną laikosi vieno griežčiausių pasninkų per metus ir visi gausiai dalyvauja šv.Mišiose, kurios, minint Kristaus agonijos ant kryžiaus kančią, prasideda lygiai trečią valandą vietos laiku ir baigiasi apie šeštą valandą vakaro.
Pasižiūrėjus į šiemetinį kalendorių, matyti, kad Lietuvoje Velykų pirmadienis pažymėtas raudonai, o Didysis penktadienis – eilinė darbo diena. Susidaro įspūdis, kad Lietuva visiškai nekatalikiška. Neįdiegus Didžiojo penktadienio tradicijų, nepabandžius pajusti Kristaus kančios skonio, Kristaus Prisikėlimo diena Lietuvoje paversta eiline švente, kai galima sočiau prisivalgyti ir daugiau išgerti, nes pagirioms yra paskirtas laisvas pirmadienis. Štai Kanadoje Velykų pirmadienis laisvas tik moksleiviams, na, o visi kiti dirba kaip eilinę darbo dieną.
Gaila, bet Lietuvoje per Velykas išgeriama daug, o dvasinio susikaupimo – mažai. Dėl kieno kaltės atsitiko taip, kad Lietuvoje visiškai ignoruojamas Didysis penktadienis, svarbiausia Katalikų Bažnyčios gyvenime diena? Vyskupai neprašė ar Seimas nesutiko tą dieną įteisinti kaip šventą?

Konstancija DEGUTYTĖ
Panemunė, Šilutės rajonas

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija