Atnaujintas 2003 m. gegužės 14 d.
Nr.37
(1141)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Darbai
Žvilgsnis
Literatūra
Likimai
Atmintis
Aktualijos
Nuomonės
Pasaulis
Istorijos vingiai


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Pakalbėkim apie gyvenimą
Rašytojų Vytauto Čepliausko ir Roberto Keturakio pokalbis

Rašytojai Robertas Keturakis ir Vytautas Čepliauskas

Robertas Keturakis. Pakalbėkim apie gyvenimą.
Vytautas Čepliauskas. Apie savo gyvenimą?
R. K. Ne tik. Juk žinome, kad rašytojas nesugeba pasakoti apie savo gyvenimą, nes nepastebi, kaip ima perpildyti realybę viskuo, kas po ranka – pastebėjimais, būsenomis, sapnais, vienu žodžiu – fikcijomis.
V. Č. Taip įdomiau…
R. K. Kam įdomiau – skaitytojui ar kruopščiam faktų kūrėjui? Štai atsiverčiu Kauno vainikus, kurių 48-49 puslapiuose slūgso Vytauto Čepliausko Autobiografija – ir ką? Ar sužinojau tavo tėvų vardus, ar supratau, kiek turėjai seserų ar brolių, ar įžvelgiau tavo paminėtos (tačiau bevardės) lietuvių kalbos mokytojos veidą, ar atsekiau, iš kur gaudavai Tave dominančias knygas?..
Todėl ir sakau: pasikalbėkim apie gyvenimą.
V. Č. Kodėl sakai „slūgso“? Ar ji taip išsiskiria iš kitų? Ar kiti atviriau kalba apie savo gyvenimą? Na, bet tiek to. Tai ką norėtum išgirsti?
R. K. Daug ką. Toje pačioje Autobiografijoje užsimeni, kad, dienoms vis greičiau rikiuojantis į metus, apima nerimas ir baimė: ar suspėsiu?
Ką tau būtina suspėti?