| Žadama įkurti
Šeimos krizių centrą
Ukmergės specialiojoje internatinėje mokykloje
vyko diskusija apie Šeimos krizių centro kūrimą. Mokyklos socialinė
darbuotoja V.Puodžiūnienė padiskutuoti šia tema pakvietė Vilniaus
motinos ir vaiko pensiono direktorę N.Dirsienę, Ukmergės dekanato
dekaną kun. G.Kabašinską, rajono vicemerą G.Malčanovą, Seimo nario
J.Veselkos padėjėją N.Kaselienę, Ukmergės ligoninės Vaikų ligų skyriaus
vedėją Z.Kreivytę ir kt.
Šiuo metu veikia nemažai centrų, tačiau trūksta
tokių, kuriuose būtų teikiama socialinė, dvasinė, psichologinė bei
teisinė pagalbos. V.Puodžiūnienė pažymėjo, jog Šeimos krizių centras
būtų labai reikalingas, ypač kaimo žmonėms.
Seimo nario J.Veselkos padėjėja N.Kaselienė išsakė
mintį, jog dažnai jai pačiai tenka kalbėtis su moterimis, kurios
kenčia nuo smurtaujančių vyrų, neturi kur prisiglausti. N.Kaselienė
pasakojo, jog jai teko nakčiai priglausti girto vyro iš namų išvarytą
moterį. Kitą dieną nuskriaustoji išvyko pas savo senelį į Kauną.
N.Kaselienė domėjosi šios moters tolesniu likimu ir sužinojo, kad
ją telefonu susirado vyras, atsiprašė ir parsivežė į namus. Seimo
nario padėjėja mano, jog Šeimos krizių centras būtinas nukentėjusioms
moterims, kurioms kartais reikalinga net medikų pagalba.
Specialiosios internatinės mokyklos direktorė E.Kliaugienė taip
pat pažymėjo tokius atvejus, kuomet internatinės mokyklos auklėtiniai,
išleisti į šeimas, patiria smurtą, ir pedagogai turi juos skubiai
pasiimti, nuraminti.
Ukmergės dekanas kun. G.Kabašinskas Šv.apaštalų
Petro ir Pauliaus bažnyčios skelbimų lentoje buvo iškabinęs informaciją
apie panašų centrą Kaune, nes Ukmergėje iki šiol tokios įstaigos,
kuri padėtų nuskriaustam žmogui, nėra.
Vilniaus motinos ir vaiko pensiono direktorė N.Dirsienė
teigia, jog krizės šeimoje tai bendravimo vertybių problema, kuomet
nukenčia ir sutuoktiniai, ir vaikai. Ji pažymėjo, jog didžioji dauguma
Lietuvos vaikų neturi tėvų, gyvena su mamomis.
Diskusijoje dalyvavęs Pabaisko seniūnas G.Lapukas
pasakojo, kad kaimo žmones slegia nedarbas, girtuoklystė, jie psichologiškai
palūžę. Seniūno manymu, pagalbos tarnybos būtinai turi skverbtis
į kaimą.
Ukmergiškė V.Puodžiūnienė mano, jog Ukmergėje taip pat būtų galima
steigti analogišką centrą, koks įkurtas Vilniuje. Iš pradžių tai
galėtų būti konsultacinis centras, kuriame dirbtų psichologas, teisininkas.
Čia taip pat turėtų dirbti socialinis darbuotojas, medikas.
Jolita ŽURAUSKIENĖ
Ukmergė
© 2003 "XXI amžius" |