Atnaujintas 2003 m. gruodžio 24 d.
Nr.98
(1202)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Kada atsigręš visuomenė

Benjaminas ŽULYS

Kauno rajono Raudondvario seniūnijoje ėmė veikti Anoniminių alkoholikų klubas. Į pirmą jo susirinkimą atėjo dar nedaug - devyni žmonės. Vieni - gal smalsumo vedami, kiti - susirūpinę dėl savo ligos, savo paties ir šeimos tolesnio gyvenimo bei likimo. Viena iš tokių bendruomenių savybių - jokių registracijų, vardų, pavardžių, gyvenimo vietos, užsiėmimo, kitų dalykų klausinėjimų, asmenybių domėjimosi.

Pirmajame susitikime Kauno rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarybos vadovė Janina Dabašinskienė atkreipė dėmesį, kad dėl suaugusiųjų girtavimo, jų amoralaus gyvenimo ypač kenčia jų vaikai. Jie ne tik neturi ko namuose pavalgyti, negali paruošti pamokų, bet ir žalojama jų psichika, skatinamas šiurkštumas, kitos neigiamos savybės.

Tokių vadinamųjų probleminių šeimų seniūnijoje yra apie septyniasdešimt. (Iš viso seniūnijoje gyvena apie 7000 žmonių.)

Raudondvario seniūnijos socialinės paramos inspektorė S.Katavičienė susirūpinusi kalbėjo apie Raudondvaryje gyvuojančius ir klestinčius pilstuko „taškus“, kuriuos žino ne vien girtuokliai, bet ir kiti aplinkiniai žmonės. Daug kas tais „taškais“ piktinasi, tačiau šie ir toliau sėkmingai veikia. „Apie juos žino kone visas Raudondvaris, tik įdomu, ar policija nežino“, - svarstė S.Katavičienė.

Nuo to pirmo susirinkimo Anoniminių alkoholikų klubas ir toliau gyvuoja. Į jo užsiėmimus ateina tie patys ir nauji žmonės. Ne vien iš Raudondvario, bet atvažiuoja ir iš Vilkijos, Kauno miesto. (Mat kai kas nepasitiki ten gyvuojančių klubų anonimiškumu, bijo rizikuoti...) Žmonės pasakojasi bėdas, išgyvenimus, net vienas kitą nepiktai pakritikuoja, pataria, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje.

Su anoniminiais alkoholikais kalbasi gydytojai, psichologai, „Caritas“ atstovai, pedagogai. Kaip sakė S.Katavičienė, klubo veikla neapsiriboja vien tarpusavio pokalbiais. Numatyti ir šeimų susitikimai, šventės be alkoholio, kitokie renginiai. Tiesa, S.Katavičienė apgailestaudama pastebi, kad specialistų pokalbių su anoniminiais alkoholikais vis mažėja, nes retas specialistas pas juos atvyksta vien už ačiū, o mokėti nors ir nedidelį atlygį nėra už ką. Anot socialinės paramos specialistės, stebina ir Raudondvario seniūno Tomo Gaidamonio požiūris į pastangas gelbėti žmones nuo alkoholio. Jis visai neskiria lėšų šiai veiklai. Maža to, jei anksčiau anoniminiai alkoholikai rinkdavosi seniūnijoje, tai dabar jiems ten vietos nėra. Todėl jau kuris laikas jie buriasi vieno buvusio alkoholiko namuose. Moters nuomone, toks seniūno požiūris stebina ir kelia nerimą.

Socialinės paramos specialistę stebina ir mūsų visuomenės požiūris į alkoholikus – kol kas yra itin nepalankus, priešiškas, niekinantis. Užuot padėjus puolusiam žmogui, jam dažniausiai atsukama nugara, jis iš visur vejamas. Dėl šios priežasties kai kurie dar dirbantys aktyvūs stikliuko mėgėjai bijo lankyti anoniminių alkoholikų užsiėmimus, nes nežinia, kaip į tai pažiūrės jų darbdaviai. Todėl būtina, kad ne tik alkoholikai integruotųsi į visuomenę, bet ir visuomenė būtų jiems dėmesinga, kaip visiems kitiems ligoniams.

Raudondvario vidurinėje mokykloje jau veikia moksleivių klubas „Gėris“. Jame moksleiviai rengiami tolimesniam ir, žinoma, galimam probleminiam gyvenimui. Pedagogai, psichologai kalba apie įvairius galimus niuansus kiekvieno kelyje. Dažnai užsimenama apie gerą įtaką savo tėvams, netgi, taip galima sakyti, šių auklėjimą - tam irgi yra įvairių priimtinų būdų. Daug vaikinų ir merginų noriai lanko klubo užsiėmimus. Tai teikia nemažai vilties.
Raudondvaris, Kauno rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija