Atnaujintas 2004 liepos 21 d.
Nr.55
(1258)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Literatūrinis pavasarėlis

Laureatus pasveikino
rašytojas Danielius Mušinskas

Iš kairės: Laura Gudaitė,
Aistė Čyplytė, Ema Zimaitytė
su renginio sumanytoju
Algimantu Žižiūnu
ir Truskavos seniūnu,
padėjusiu organizuoti renginį,
Vytautu Zakaryza

Dar neprasidėjus Lietuvos rašytojų sąjungos rengiamam „Poezijos pavasariui“, į Ančiškio bažnytkaimį vieną gegužės sekmadienio vidudienį atriedėjo Truskavos pagrindinės, Ramygalos vidurinės mokyklų literatai, koncertuotojai. Atėjo ir patys mažieji – vietos pradinės mokyklos moksleiviai ir jų tėvai. Žižmojaus upelio krante, esančio girininkijos teritorijoje, žaliojoje vejoje turėjo įvykti šiam kraštui reta literatūrinė šventė. Kadangi įsismarkavo lietus, neleidęs uždegti šventinio laužo, visi sugužėjo į parapijos namus. Čia ir įvyko ilgai puoselėtas „Literatūrinis pavasarėlis Ančiškis 2004“. Pakalbinome šio renginio sumanytoją – vilnietį fotomenininką ir žurnalistą Algimantą ŽIŽIŪNĄ.

 

Jau dešimt metų iš sostinės vykstate į Lietuvos vidurį – Kėdainių rajoną, Ančiškio bažnytkaimį, esantį už 150 kilometrų. Kokiais tikslais jūs ten važiuojate?

Šiame nuostabiame kampelyje glūdi mano tėvų, protėvių šaknys. Šiame miestelyje pokariu esu baigęs pradžios mokyklos pirmąjį skyrių. Tėvų kraštas mane nuolat traukia, nes čia prasidėjo pasaulio pažinimas. Iš savo gyvenimo patirties žinau, jog kaimo vaikams reikia skirti didesnį dėmesį savo tėvų krašto istorijai, gamtai, literatūrai pažinti, dorovei ugdyti. Todėl, prasidėjus Atgimimui, čia kasmet apsilankau. O prieš dešimt metų, paskelbęs konkursą Ančiškio pradinės mokyklos mokinukams už geriausius metų piešinius, pradėjau skirti premijas. Ir kasmet šiuos apdovanojimus įteikiu gražiausios vasaros šventės metu – per Porciunkulės atlaidus miestelio aikštėje, prie paminklo. Toks renginys vaikams ir jų tėvams, atrodo, patiko. Taigi tokias tradicijas tęsiu iki šiol. Nuo praeitų metų pradėjau rengti dar vieną šventę vaikams – literatūrinį pavasarėlį. Šiemet šiame renginyje dalyvavo jau trys artimiausios mokyklos – Ančiškio pradinė, Truskavos pagrindinė ir Ramygalos vidurinė.

Kuo ypatinga šiemetė šventė?

Iš pradžių buvo prisiminti jau šimtmetį žymintys lietuviškos spaudos atgavimo ir knygos metai. Vienas žinomiausių šiose apylinkėse knygnešių buvo Ramygalos mokytojas A. Ladukas. Šios tematikos pokalbiui tiko truskaviškio šeštoko Lino Šilkaičio rašinėlis „Kaip mūsų senoliai gynė savo kalbą ir knygą“. Tai jo užrašyti senelės prisiminimai. Rašinėlis buvo perskaitytas visiems įdėmiai klausantis.

Papasakokite apie vyresniųjų klasių literatus? Kokie jų kūrybos ypatumai?

Vyriausiųjų, vienuoliktų-dvyliktų klasių, grupėje gražios savo poezijos pateikė ramygališkės Ema Zimaitytė, Reda Buliauskaitė. Gausiausiai literatūrinei kūrybai atstovavo penktų-dešimtų klasių moksleiviai: truskaviškiai Šarūnas Montvila, Sandra Jagminaitė, Jurgita Kutinskaitė, Justina Trumpickaitė, Miglė Šantaraitė, Justina Ilevičiūtė, Marius Darulis, Laura Gudaitė, Greta Gustaitė, Romualdas Morkūnas, ramygališkė Aistė Čyplytė. Daug gražių literatūrinių bandymų pateikė net mažiausieji – Ančiškio pradinukai: Gintarė Šantaraitė, broliai Jamontai, Jurgita Vilčinskaitė ir kt. Jie visi susilaukė palankaus žiuri vertinimo. Pastebėjome, kad savitas ir žaismingas trioleto žanras žavi truskaviškius. Čia jie išradingi. Yra ir kitokių žanrų: ketureilis, miniatiūra, impresija, vaizdelis, kuriais naudojasi ir labai mėgsta mokiniai.

Kadangi surinkote daug jaunųjų literatų kūrinių, ar ne per sunku vienam buvo išspręsti organizacinius literatūrinio renginio klausimus?

Pats nesijaučiu labai kompetentingas šioje srityje, todėl į talką pasitelkiau Lietuvos rašytojų sąjungos narį, žurnalo „Metai“ vyriausiąjį redaktorių Danielių Mušinską. Visa iš trijų mokyklų į sostinę atsiųsta kūryba buvo atidžiai perskaityta. Prieita prie išvados – šiose mokyklose mokosi daug gabių literatūrai vaikų. Tik reikia, kad jie labiau pamėgtų ne kokių bulvarinių laikraščių rašinius apie nusikaltimus, seksą, madas, šou renginius, o jaunystės polėkius įprasminančią kūrybą. Verta padėkos žodžių Truskavos pagrindinės mokyklos mokytoja lituanistė Rimantė Šilkaitienė. Žiuri labai gerai vertino jos kūrybą. Tad jai įteikiau Ančiškio apylinkėse darytą ir įstiklintą didelio formato spalvotą gamtos fotografiją.

Kaip buvo įvertinti kiti literatai?

Kiekvienam kiek daugiau pasižymėjusiam buvo įteiktos Lietuvos rašytojų knygos su autografais. Ir ne po vieną! Kai ką pats nupirkau, tačiau atradau ir rėmėjų. Suprasdami mano intenciją ir vaikų auklėjimo svarbą, knygas dovanoms skyrė „Vagos“ leidykla, „Kregždutės“ ir „Vyzdžio“ redakcijos, rašytojai. O nuo JAV gyvenančio fotomenininko Algimanto Kezio ir vilniečio Algimanto Mačiulio buvo įteikti vertingi fotoalbumai.

Ar numatoma ateityje tokį renginį padaryti tradiciniu?

Žinoma. Šiemetinėje šventėje dalyvavo Lietuvos rašytojų sąjungos nariai D.Mušinskas ir A.Laurinčiukas. Jie taip pat palinkėjo visiems vaikams sėkmingo skrydžio į literatūros aukštumas. Mano nuomone, tokią humanitarinę tradiciją verta tęsti. Iš šių apylinkių yra kilusių ir nemažai žinomų literatūros, meno, mokslo veikėjų. Tai kalbininkas J.Balčikonis, tekstilės menininkas prof. J. Balčikonis, rašytojas dvasininkas K. Čiplys-Vijūnas ir kt. Na, o už renginyje skambėjusią muziką esu dėkingas minėtų mokyklų muzikantams. Panašią šventę rengsime ir kitąmet.

Kalbėjosi
Kostas PRANAITIS

Algimanto Žižiūno

nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija