| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Kartų draugystė abipus Nemuno... Kazimieras DOBKEVIČIUS
Dar prieškariu Kauno priemiestyje Fredoje, Aleksoto pakraštyje, įsisteigusi Šv. Elzbietos seserų kongregacija statydinosi savo vienuolynui naujus namus. Deja, jau baigiamus vienuolyno statybos darbus teko nutraukti, nes šias patalpas nacionalizavo naujoji sovietinė valdžia savo reikmėms. Tik po pusės amžiaus, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, savo nuosavybę atgavo ir sugrįžo į Kauną Šv. Elzbietos seserys. Ilgą laiką jos buvo įsikūrusios Vokietijoje ir Lenkijoje. Aleksote, Pabrėžos gatvėje pirmuoju numeriu pažymėtame trijų aukštų name esančiame vienuolyne, greitai buvo atliktas remontas, sutvarkyta aplinka, įkurdinta senelių prieglauda moterims.Vienuolių kongregacijai vadovauja vyresnioji sesuo Jolanta, kuri labai kruopščiai pasirengė su bendramintėmis katechizuoti darželinukus, juos supažindinti su Dievu. Elzbietietės aktyviai dalyvauja Aleksoto katalikų parapijos ir Aleksoto Šv.Kazimiero bažnyčios renginiuose. Ypač artima draugystė sieja seseris Elzbietietes ir senelių namų gyventojas su Kauno rajono Raudondvario lopšelio-darželio kolektyvo Riešutėlis vaikais ir pedagogais. Ir šiemet Riešutėlio vaikai su koncertine programa ir dovanėlėmis, šventiškai pasidabinę, jau po Naujųjų metų apsilankė pas Šv. Elzbietos vienuolyne apsigyvenusias močiutes. Vaikų koncertinėje programėlėje skambėjo religinės giesmės, dainos apie žiemą, kiekvienas vaikas turėjo progos mintinai padeklamuoti eilėraštuką, visi kartu, mergaitės ir berniukai, grakščiai suko ratelį po ratelio... Baigdami savo pasirodymą, darželinukai įteikė kiekvienai senelei savo pagamintą kuklią dovanėlę. Susijaudinusios senelės tik šypsojosi, glostė vaikų galveles ir dėkojo. Patenkinti liko visi - ir šeimininkai, ir svečiai. Raudondvario lopšelio-darželio direktorė Aldona Strimaitienė, jau septyniolika metų dirbanti ir vadovaujanti šiam kolektyvui, prisimena: Jau devyneri metai, kai užsimezgė mūsų draugystė. Perskaičiau laikraštyje, kad Elzbetiečių vienuolyne pradėjo veikti senelių globos namai, pasiūliau draugauti, bendrauti. Norėjome koncertuoti seneliams, juos palinksminti. Savo ruožtu vienuolyno vyresnioji sesuo Jolanta pasisiūlė lankytis Raudondvaryje, lopšelyje-darželyje, padirbėti su vaikais tikybos klausimais, pamokyti juos katekizmo pagrindų. Taip ir užsimezgė glaudus bendravimas. Vaikų tėveliai nupirko įvairių medžių sodinukų. Medeliais apsodinome vienuolyno kiemą. Sodinome kartu su vaikais. Dabar visi medeliai prigijo, gražiai suvešėjo, auga. Vaikų išleistuvių į mokyklą proga pasodinome stiprybės simbolį - ąžuolą. Mūsų darželis po valstybės atgimimo įvedė ir religijos pamokėles. Pas mus dirba muzikos mokytoja Bronė Štarevičienė, labai kvalifikuota auklėtoja Aušra Bridikienė, dietologė Aušra Aušrotienė koreguoja mitybą. Mūsų darželyje vaikai maitinami tik sveiku maistu be jokių konservantų. Racione daug daržovių, vaisių. Turime plaukimo baseiną, tiesa, nedidelį, bet vis tiek visi vaikai išmoksta plaukti. Šiais laikais vaikai turi mokėti plaukti. Mūsų darželyje vaikai nepatiria muštro. Tuo labai patenkinti tėvai. Šv. Elzbietos vienuolyno vyresnioji sesuo Jolanta sako, kad viską suorganizavo Dievo Apvaizda. Vaikai mums teikia daug džiaugsmo, gyvybingumo. Kaip džiaugiasi močiutės matydamos tarsi savo jaunystę, vaikystę...Vaikai dovanodami išmoksta nesavanaudiškumo, altruizmo, dalyti save, - teigia sesuo Jolanta. - Bendraudami išmoksta ne tik gyventi, imti, bet ir dalytis su kitais. Šiais laikais ši savybė labai būtina. Juk negali mūsų ateitis išaugti egoistais. Labai svarbu patirti gėrio, grožio pamokų dar ankstyvoje vaikystėje. Paprastai tėvai atveda vaikus prie Dievo. O buvo atvejų, kai vaikai atveda tėvus prie tikėjimo. Vaikas, eidamas miegoti, sako savo mamai, kad dar reikia pasimelsti. Ir mama paklūsta savo vaikui, sutinka pasimelsti. Tėvai nori, kad vaikai išgirstų kuo daugiau apie Dievą. Pamažu vaikams Dievas nelieka kaip kažkokia abstrakcija. Mažas vaikas visa savo siela ir kūnu priima tas tiesas apie Dievą. Sesuo Jolanta pažymi, kad draugystė tarp senosios kartos ir pačių jauniausiųjų Kaune, abipus Nemuno, paskatins ir kitus kolektyvus, bendrijas sekti mūsų pavyzdžiu, plėtoti ryšius tarp kartų, viltis, kad naujoji karta nepadarys gėdos sau, miestui, valstybei. Kaunas Autoriaus nuotraukos
© 2005 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |