Pirmasis puslapis
Istorijos vingiai
Laikas
Nuomonės
Teisėsauga
Valstybė
    ir Bažnyčia
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Naujasis Rusijos episkopato vadovas – apie tarnystės rūpesčius

Mindaugas BUIKA

Vyskupas Jozefas Vertas, SJ

Naujuoju Rusijos katalikų vyskupų konferencijos pirmininku išrinktas 52 metų Novosibirsko vyskupas Jozefas Vertas, SJ, sakė, kad dės visas pastangas gerinti bendradarbiavimą su Rusijos Stačiatikių Bažnyčia Evangelijai bendrai skelbti. Vadovu išrinktas Sankt Peterburge vasario mėnesį vykusioje metinėje ganytojų asamblėjoje vyskupas J.Vertas pakeitė iki šiol episkopato pirmininku buvusį Maskvos katalikų arkivyskupą Tadeušą Kondrusievičių. Rusijoje veikia keturios katalikų diecezijos, turinčios savo ordinarus, kurie sudaro vyskupų konferenciją.

Dvasinis atsinaujinimas lėtesnis nei tikėtasi

Neseniai duotame interviu Šveicarijos katalikų žinių agentūrai KIPA vyskupas J.Vertas pastebėjo, kad tarp Rusijos valstybės ir Katalikų Bažnyčios santykiai dabar geresni nei prieš dvejus metus, kai iš šalies buvo deportuoti vyskupas ir keli kunigai. Matyt, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dabar nepasiduoda spaudimui Maskvos stačiatikių patriarchato, kuris galbūt norėtų, kad šalyje Katalikų Bažnyčios struktūrų visai nebūtų. Katalikų teisių pažeidinėjimai pokomunistinėje Rusijoje plačiai nuskambėjo pasaulyje ir pakenkė šalies įvaizdžiui.

Kalbėdamas apie bendrą tikėjimo padėtį Rusijoje, vyskupas J.Vertas pastebėjo, jog, apklausų duomenimis, 80 proc. šalies gyventojų yra tikintys, didžioji jų dauguma – stačiatikiai. Tačiau realiai dauguma yra indiferentai ir net per didžiąsias šventes, kaip Velykas, pamaldose dalyvauja tik apie 1 proc. gyventojų. Aiškindamas situaciją Novosibirsko katalikų vyskupas priminė, kad komunizmas Rusijoje laikėsi daugiau kaip 70 metų, beveik nebeliko bažnyčių, o ir egzistavusias buvo draudžiama lankyti. Ateistinis auklėjimas buvo pradedamas vaikų darželiuose ir tęsiamas mokyklose, o gyvenimas pagal krikščioniškus principus buvo prilyginamas antivisuomeninei veiklai.

„Aš prisimenu, kaip prieš 15-20 metų iki religijos laisvės sugrąžinimo mes galvojome, kad, atgavus šią laisvę, bažnyčios bus pilnos, – aiškino vyskupas J.Vertas. – Vėliau, kai šią laisvę atgavome, galvojome jau kitaip: septyniasdešimt metų tikėjimas buvo naikinamas, todėl prireiks kelerių metų jam atstatyti“. Šiandien, jau praėjus penkiolikai metų po komunizmo žlugimo, galima pastebėti, jog šis atsinaujinimo procesas iš tiesų yra žymiai lėtesnis nei tikėtasi.

„Laikraščiuose galima perskaityti, kad Vladimiras Putinas turi dvasios tėvą, jog jis yra praktikuojantis stačiatikis krikščionis“, – nurodė vyskupas J.Vertas. Tačiau ryšys su Rusijoje vyraujančia stačiatikybe gali būti daugiau konjunktūrinis ir kultūrinis. Vyskupas pastebėjo, kad štai Rusijos vyriausybės premjeras Michailas Fradkovas yra žydų kilmės, kaip teigiama, netikintis, tačiau dalyvauja stačiatikių didžiųjų švenčių apeigose, žegnojasi, ir niekas tuo nesistebi.

Religinį gyvenimą lemia sąlygų specifika

Kalbėdamas apie katalikų ir stačiatikių santykius ir pateikdamas savosios Novosibirsko vyskupijos pavyzdį, ganytojas pažymėjo, kad tikintieji stačiatikiai nepasiduoda savo dvasinės vyresnybės raginimams rodyti priešiškumą katalikams. Štai prieš dvejus su puse metų prie Novosibirsko katalikų katedros vieną sekmadienį vyko stačiatikių demonstracija. Jie laikė didžiojo kunigaikščio šventojo Aleksandro Nevskio ikoną ir skandavo šūkius prieš „Vatikano ekspansiją“. Šią akciją iš anksto parėmė Novosibirsko stačiatikių metropolitas Tichonas, joje dalyvauti ragino ir kiti stačiatikių kunigai, tačiau susirinko tik apie 250 žmonių. Novosibirsko miestui, turinčiam daugiau nei milijoną gyventojų, tai labai nedaug.

Net ir gatvėse vyskupas J.Vertas jaučia žmonių pagarbą, nesibijo vaikščioti apsivilkęs dvasininko drabužius, tačiau jo santykiai su stačiatikių hierarchu yra įtempti: „Aš jo nė karto nebuvau susitikęs – viskas užblokuota ir uždaryta, – sakė vyskupas J.Vertas. – Metropolitas laikosi aiškiai antikatalikiškos linijos“. Visiškai kitoks buvo prieš penkerius metus miręs jaunas stačiatikių vyskupas Sergijus, kuris buvo „tvirtai tikintis žmogus, pasirengęs dialogui su katalikais“, nors pats jautė priešiškos stovyklos spaudimą.

Katalikų padėtį apsunkina tai, kad jų Rusijoje nėra daug ir tie patys emigruoja. Štai per pastaruosius penkiolika metų iš Rusijos persikėlė gyventi į Vokietiją apie du milijonus vokiečių. Net jeigu tik ketvirtadalis jų buvo katalikai, vis dėlto prarasta apie pusę milijono tikinčiųjų. Ypač vyskupui gaila išvykusių jaunų žmonių, kurie buvo aktyvūs parapijos veikloje. Apskritai katalikų skaičių Rusijoje nustatyti sunku, tad vadovaujamasi vertinimais. Vakarų Sibiro, turinčio keturių milijonų kvadratinių kilometrų teritoriją, Novosibirsko diecezijoje yra apie 100 tūkstančių žmonių, laikančių save katalikais, tačiau praktikuojančių – tik dešimt tūkstančių.

Religinėms šaknims atgaivinti reikia daugiau sielovadininkų: jeigu šiandien turėtume daugiau kunigų, sutiktume daugiau ir tikinčiųjų, tvirtino ganytojas. Visoje Novosibirsko vyskupijoje jų dirba apie 50. Jie atvyko iš Lenkijos, Vokietijos, Italijos, Prancūzijos, Slovakijos, JAV ir kitų šalių. Praėjusią vasarą vyskupas J.Vertas įšventino pirmuosius du vietinius katalikų kunigus. Jis apgailestavo, kad Rusijos biurokratija sudaro daug sunkumų užsieniečiams sielovadininkams, nes reikia kovoti dėl vizų atnaujinimo. „Tai kelia nuolatinį netikrumą ir nemažai rūpesčių bei kainuoja daug pinigų“ – sakė vyskupas.

Nepaisant šių sunkumų ir didelių atstumų, kuriuos kunigas turi įveikti, kad pasiektų po Sibiro platybes įsikūrusias tikinčiųjų bendruomenes, čia kuriasi naujos sielovados struktūros, taip pat ir už Poliarinio rato, vadinamajame Tiumenės naftos regione. „Prieš keletą metų mes ir negalvojome, kad toje zonoje gyveno tūkstančiai katalikų (atvažiavusių dirbti naftos verslovėse iš Ukrainos ir Baltarusijos). Pasirodo, tenykščiai tikintieji vasarą sugrįždavo į Ukrainą, atlikdavo išpažintį ir nuraminę sąžinę vykdavo vėl dirbti į Sibirą, kur vietoje nebuvo bažnyčių, – pasakojo vyskupas J.Vertas. – Pastaraisiais metais aš ten tarnystei pasiunčiau du lotynų apeigų kunigus ir du Rytų apeigų kunigus ukrainiečiams“.

Jozefas Vertas gimė 1952 m. spalio 4 d. Karagandos mieste Kazachstane. Jo tėvai, Rusijos vokiečiai, buvo deportuoti į tolimas stepes Stalinui vykdant „kampaniją prieš kulakus“ (turtingesnius valstiečius) praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje. Aštuonis vaikus užauginusi Vertų šeima 1991 metais persikėlė gyventi į Vokietiją ir Rusijoje liko tik vyskupas.

1975 metais jis sovietiniame pogrindyje įstojo į jėzuitų vienuoliją ir po ketverių metų buvo priimtas į Kauno kunigų seminariją Lietuvoje. 1984 metais gavęs kunigystės šventimus, dirbo vikaru Lietuvoje, klebonavo Kazachstane ir Rusijoje, prie Volgos. 1991 metais konsekruotas vyskupu ir paskirtas Sibiro apaštaliniu administratoriumi. 2002 metais vyskupas J.Vertas buvo popiežiaus Jono Pauliaus II paskirtas naujai įkurtos Novosibirsko vyskupijos ordinaru.

© 2005 "XXI amžius"