Atnaujintas 2008 gegužės 2 d.
Nr.33
(1626)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Apie alkoholį, tabaką, narkotikus, tvirkinimą ir globalinę politiką

Vladimiras ŽDANOVAS

(Tęsinys. Pradžia Nr. 30)

Alkoholio poveikis ląstelėms. Apsigimimai

Alkoholis ardo ne tik smegenų ląsteles. Visi žinome, kad etilo spiritas yra universalus tirpiklis, ypač gerai tirpina riebalus. Žmogaus ląstelių apsauginiai apvalkalai sudaryti iš riebalų, todėl nesvarbu, ką žmogus geria, spirito molekulės prisiartina prie riebalinių ląstelės molekulių, paveikia jas ir išmuša riebalinę molekulę iš ląstelės apvalkalo. Ląstelė jau pažeista. O per pažeistą vietą į ląstelės vidų gali patekti šlakai ar kitokia chemija, kita alkoholio molekulė, virusas ir pan. Ląstelė turi branduolį ir chromosomas. Alkoholio poveikis ląstelei gali būti įvairus – iki visiško jos sunaikinimo. Paprastų organizmo ląstelių gal ir nėra ko labai gailėti, tačiau žmogaus organizme yra ląstelės, kurias reikia ypač saugoti – tai vadinamosios lytinės ląstelės, iš kurių prasideda ir gimsta vaikai. Jeigu alkoholis pakenkia tokiai ląstelei, kūdikis gimsta nesveikas. Apsigimę vaikai – dažniausia tėvų išgerto alkoholio poveikio rezultatas.

Baisiausios alkoholio vartojimo pasekmės yra vis didėjantis žmonių apsigimimas. Girtuoklystė tapo nacionaline nelaime. 1982 metais Pedagoginių mokslų akademija paviešino duomenis apie debilius vaikus. 1982 metais 3,5 proc. Sovietų Sąjungoje gimusių vaikų turėjo sunkių psichinių ir fizinių apsigimimų, o dar 13 proc. gimė su vidutinio sunkumo apsigimimais. 1982 metais 16,5 proc. gimusių vaikų buvo nenormalūs. Toks mokestis už girtuoklystę. 1998 metų Rusijoje apsigimimų skaičiai tiesiog sukrečiantys. Oficialūs duomenys rodo, kad nenormalių vaikų gimė 37,5 proc. O labiausiai girtaujančiuose regionuose, tokiuose kaip Novokuzneckas, nenormalių vaikų skaičius siekia 60 proc. Vaikų su apsigimimais gimsta daugiau negu normalių. Visi jie ne girtuoklių ir alkoholikų, bet paprastų, „normaliai“ išgeriančių tėvų vaikai. Viskas priklauso nuo gėrimo „stažo“ ir to kiekio, kurį išgėrė tėvas, o ypač motina.

Mus ilgai įtikinėjo, kad alkoholis organizme išlieka dvi paras ir tiek laiko reikia susilaikyti nuo giminės pratęsimo. Tai labai pavojingas melas. Alkoholis ir jo skilimo produktai organizme išlieka ilgiau kaip 20 parų, o jauno vyro reproduktyvinė funkcija atsistato tik po 100 dienų visiško susilaikymo nuo alkoholio (abstinencijos). Tris su puse mėnesio nė lašo į burną vyno, alaus ar degtinės. Per tą laiką visiškai atsinaujina lytinės ląstelės ir vyras gali pradėti sveiką gyvybę.

Dėl ypatingos fiziologijos moteriai iš viso negalima gerti. Moters kiaušinėliai užsimezga gimstant mergaitei ir būna jos organizme visą gyvenimą. Kas mėnesį vienas iš šių kiaušinėlių subręsta ir tampa tinkamas apvaisinimui. Nežinia, kuri išgerto šampano ar vyno taurė gali pakenkti būtent tą kiaušinėlį, iš kurio gims nauja gyvybė.

Visos pasaulio tautos žinojo ir šventai saugojo jaunimo, o ypač merginų blaivumą. Sibire iki 1930 metų didžiausia nuodėme buvo laikoma, jei moteris gerdavo alkoholį, o iki 1965 metų moterims nebuvo leidžiama rūkyti. Kaip viskas pasikeitė per paskutinius penkiolika vadinamosios laisvės metų!

Mes pagrįstai didžiuojamės, kad Sovietų Sąjungoje nuo 1940 iki 1980 metų viskas išaugo: akmens anglies, naftos gavyba, plieno lydymas, bet labiausiai nuo 1940 iki 1980 metų išaugo moterų alkoholizmas. Per 40 metų jis padidėjo 1200 kartų. Tokios yra „nekaltų“ pasisėdėjimų prie taurelės pasekmės. Dabar kiekvienas šeštas šalies alkoholikas – moteris. Išsilaisvinti iš tos negalios moteriai žymiai sunkiau nei vyrui.

Apie tabaką

Niekada gyvenime nerūkiau dėl labai paprastos priežasties – augau Altajaus krašte. Po karo iš fronto į kaimą sugrįžo keletas invalidų. Jiems už ordinus ir medalius mokėjo priedą prie pensijos. Kažkas jiems pakišo mintį, kad tą priedą būtinai reikia pragerti. Gėrė jie šalia parduotuvės, ant rąstų, o mes, kaimo vaikai, sukiojomės aplinkui. Jie mums atiduodavo tuščius butelius, už kuriuos pirkdavome ledinukus.

Šalia parduotuvės gyveno senutė, kuri turėjo du mažus ožiukus. Geriantys invalidai vieną ožiuką išmokė rūkyti. Tas ožiukas tapo priklausomas nuo tabako: lakstė po kaimą, ieškodamas rūkančio. Suradęs tokį, badydavo, kad jam duotų parūkyti. Visas kaimas juokėsi iš to ožiuko. Mes, vaikai, irgi juokėmės, o rudenį pastebėjome, kad to ožiuko brolis tapo didelis ožys, o tas ožiukas ir liko mažas. Nuo tabako jis nustojo augti.

Tik universitete sužinojau, kad tabako dūmuose yra 196 nuodingi komponentai. Tai nikotinas, amoniakas, sieros vandenilis, smalkės, kancerogeninės medžiagos, eteriniai aliejai, dervos, degutai. Keturiolika iš jų yra narkotikai. Rūkantieji yra patys tikriausi tabako narkomanai. Tokiu tabako narkomanu tapo ir anas nelaimingas ožiukas.

Visos šios nuodingos medžiagos įkvepiamos į plaučius, o iš jų patenka į kraują. Kraujyje nuodai naikina vitaminą A, kuris yra augimo ir gero regėjimo vitaminas. Kai man siūlydavo užsirūkyti, aš prisimindavau tą nelaimingą ožiuką ir atsisakydavau.

Kas atsitinka, kai žmogus įkvepia nuodingus tabako dūmus rūkydamas cigaretę ar būdamas šalia rūkančiojo? Kai tos medžiagos patenka į kraują, pradeda veikti organizmo apsauga. Organizmas, saugodamasis nuo tabako nuodų, sutraukia, t. y. spazmuota, kraujagysles. Yra paskaičiuota, kad rūkantysis per aštuonerius metus priverčia savo kraujagysles spazmuoti apie milijoną kartų, t. y. tiek, kiek kartų jis užtraukia dūmą. Nuo nuolatinių spazmų kraujagyslės suplonėja, tampa trapios.

Dabar įsivaizduokite: žmogus aludėje išgėrė bokalą alaus. Spiritas įsigėrė į kraują, suklijavo eritrocitus. Tie trombai užkišo smegenų ląsteles, o kai kuriose vietose ir kapiliarus. Ties kamščiu kraujagyslė išsiplečia ir atsiranda maža aneurizma. Po alaus jis užsirūko. Kai dūmai patenka į plaučius, o iš jų ir į kraują, kraujagyslės spazmuojamos. Spazmuojamos ir susidariusios smulkios aneurizmos, kurių sienelės ir taip jau yra įtemptos ir sudėvėtos. Traukiant dūmą, kraujagyslė neišlaiko, plyšta ir įvyksta mažas kraujo išsiliejimas. Jeigu taip atsitinka galvos smegenyse – tas įvykis vadinamas mikroinsultu, kurio pasekmės yra įvairaus laipsnio paralyžius. Jeigu kraujagyslė plyšta širdies plote – tas įvykis vadinamas mikroinfarktu.

Alkoholis plius tabakas – tai greita ir užtikrinta mirtis. Kartu veikdami jie sustiprina vienas kito neigiamą poveikį organizmui. Medikai teigia, kad 60 proc. vyrų miršta nuo širdies ir kraujagyslių susirgimų, t. y. nuo degtinės ir tabako. Kraujagyslės nuo rūkymo nuolat spazmuota ir staiga kraujagyslė užsidaro ir nebeatsiveria. Medicinoje tai vadinama kraujagyslės obliteracija. Kraujo tekėjimas šia kraujagysle visiškai nutrūksta. Jeigu obliteracija įvyks skrandyje, kepenyse ar kitame vidaus organe, kraujas atitekės iš kitos pusės, nes kraujagyslės yra labai išsišakoję. Tačiau jeigu kraujagyslė užsivers rankos ar kojos piršte, kur nėra galimybės kraujui atitekėti iš kitos pusės, tada prasideda obliteruojantis endarteritas (endarteritis obliterans). Liaudyje ši liga vadinama „rūkoriaus kojomis“, o paskutinė jos stadija – gangrena. Liga vystosi labai greitai. Pavyzdžiui, užsidaro kraujagyslė viename iš kojos pirštų – per 3-4 valandas pirštas ištinsta. Jeigu jis neamputuojamas, kitą dieną pirštas pradeda pūti ir tinsta pėda. Jeigu nenupjausime pėdos, ištinsta visa koja. Jeigu nesuspėsime nupjauti kojos, prasideda viso organizmo kraujo užkrėtimas ir mirtis.

Tikriausiai daugelis matė filmą Baltoji dykumos saulė, kuriame savo paskutinį vaidmenį suvaidino aktorius Pavelas Uspekajevas. Tačiau beveik niekas nežino, nuo ko aktorius mirė. Jis buvo prisiekęs rūkorius nuo pat vaikystės. Kai jam buvo 51 metai, prasidėjo kairės kojos kraujagyslių obliteracija. Kairę koją jam nupjovė palei klubo sąnarį. Tame filme P. Uspekajevas filmavosi su protezu. Tačiau tabako jis negalėjo atsisakyti ir rūkė toliau. Dar filmuojant jam prasidėjo dešinės kojos kraujagyslių obliteracija – iki ligoninės nesuspėjo nuvežti ir jis mirė.

Niekas nežino, nuo ko mirė pats žymiausias XX amžiaus vartininkas L. Jašinas. Jis irgi buvo prisiekęs rūkorius. Karo metais, būdamas trylikos metų, dirbo gamykloje, ten priprato rūkyti ir nesugebėjo nuo to atsisakyti. Jis gėdijosi, rūkė slapta. Po 50 metų jam prasidėjo kairės kojos gangrena. Koją nupjovė prie kirkšnies, bet tabako jis vis tiek negalėjo atsisakyti. Po devynių mėnesių sportininkui ėmė gangrenuoti dešinioji koja. Dvi dienas jis neleido jos nupjauti, o kai jau be sąmonės paguldė ant stalo, buvo vėlu.

Teko būti Novosibirsko apskrities ligoninės kraujagyslių skyriuje. Nustebau, kiek ten atveža jaunų žmonių amputuoti kojų ar rankų. Medicinos sesuo papasakojo tragišką istoriją. Iš Suzumsko rajono atvežė vieną ligonį – rūkorių – kairės kojos gangrena. Nupjovė kairę koją. Atsibudęs po narkozės pirmiausia paprašė: duokite užrūkyti. Po 8 mėnesių atvežė jį vėl ir nupjovė dešinę koją. Atsibudęs po narkozės vėl pirmiausia prašė užrūkyti. Davė. Dar po šešių mėnesių iš karto prasidėjo abiejų rankų gangrena. Nupjovė abi rankas. Po narkozės vėl prašo užrūkyti. „Mes net pravirkome“, – pasakojo medicinos sesuo.

Priprasti prie rūkymo labai paprasta. Kad vaikai pradėtų rūkyti, tabako gamintojai į kiekvieną toną tabako prideda 150 kg medaus, 90 kg džiovintų vaisių ir įvairių aromatingų medžiagų, – kad vaikas patraukęs dūmą nespjautų, o įsirašytų į rūkorius. Jie labai suinteresuoti, kad jaunimas pradėtų rūkyti.

Jeigu kas nors jau pradėjote rūkyti, meskite dabar, nes jaunystėje lengviau nuo rūkymo atprasti. Visuose rūkoriuose galima pastebėti pradinius obliteruojančio endarterito požymius: labiau šąla rankų ir kojų pirštai, nes yra pažeista kraujo cirkuliacija. Kiti požymiai: pabalę rankų ir kojų pirštai bei jų tirpimas ir šlubčiojimas. Pašlubavo, pašlubavo ir praėjo. Tai obliteruojančio endarterito požymis. Statistika rodo, kad tarp šlubuojančių 75-90 proc. yra rūkoriai.

Alkoholis ir tabakas labai kenkia regėjimui dėl to, kad nyksta patys ploniausi kapiliarai – akių tinklainės kapiliarai. Pirmadienį eidami gatve pažiūrėkite sutiktiems žmonėms į akis. Iš karto pastebėsite ir girtuoklius, ir rūkorius – pirmadieniais jų akys paraudusios. Vadinasi, jie savaitgalį save nuodijo alkoholiu bei tabaku ir nuo to susproginėjo ploniausi kapiliarai. Dar daugiau – rūkorių akys nuolat kenčia nuo uždegimų. Cigaretės dūmuose yra amonio chlorido, kuris, patekęs ant drėgno akies paviršiaus, virsta amoniaku ir dirgina akis. Tai ir yra nuolatinio akių uždegimo priežastis.

Gydytoja akušerė papasakojo, kaip gimdo rūkanti moteris. Kūdikis vystosi vandenų pūslėje, kuri pripildyta vadinamo amiotinio skysčio. Prieš gimstant pūslė dažniausiai plyšta ir vandenys nubėga, tačiau kai kada kūdikis gimsta su „marškinėliais“, t. y. su sveika vandenų pūsle. Jeigu nėštumas normalus, praplėšus pūslę vanduo bus švarus, o jame – rausvas kūdikis. Jeigu nėštumo metu moteris rūkė arba būdavo prirūkytame kambaryje, vaisiaus vandenys drumsti, nešvarūs ir dvokia, o juose – mėlynas, pusgyvis nuo deguonies bado kūdikis.

Apie kitus narkotikus

Sovietų Sąjungoje iki 1992 metų nebuvo narkomanijos problemos (čia autorius turbūt turi omenyje narkotikus kaip verslą; nes sovietmečiu narkomanija egzistavo – iš vietinių aguonėlių būdavo verdami opiatai, Azijoje rūkytos kanapės ir pan. – red. past.). Nebuvo todėl, kad rubliai nebuvo keičiami į dolerius. Pasaulinei narkomafijai buvusi Sovietų Sąjunga buvo balta dėmė. Kai tik 1992 metais, reikalaujant Tarptautiniam valiutos fondui, Rusijoje buvo atidaryti pinigų keitimo punktai, užplūdo narkotikai. Narkomafija organizavo narkotikų tiekimą iš Afganistano. Valstybės Dūmos duomenimis, vien tik 2002 metais pasaulinė narkomafija iš Rusijos išsivežė 12,5 milijardų dolerių gryno pelno.

Kuo įprastinė narkomanija pavojinga, palyginus su alkoholine ir tabakine narkomanija? Jeigu dešimties metų vaikas pradeda gerti alų, trylikos – vyną, šešiolikos – degtinę, tai jis dar gyvens vidutiniškai 27 metus. Trisdešimt septynių metų jis miršta nuo alkoholizmo, bet suspėja vesti, susilaukia vaikų, dažniausiai debilų, trumpai sakant, dar šį tą gyvenime pasiekia. Tačiau jei vaikas nuo dešimties metų pradeda vartoti narkotikus, toks vaikas gyvena vidutiniškai šešerius metus.

Žinokime, kad tarp mūsų vaikšto žudikai. Tai žmonės, kurie platina narkotikus, tai žmonės, kurie tarnauja pasaulinei narkomafijai. Jeigu jums pasiūlys narkotikų – imk dykai, pauostyk, įsidurk, – žinokite, kad tai žmogžudys. Pratindamas prie narkotikų, jis pradeda jus žudyti, kad išviliotų jūsų pinigus. Bėkite nuo tokio žmogaus, net jeigu jis geras jūsų draugas ir sako: imk, palaikyk kompaniją. Žinokite, jeigu jūsų draugas ar draugė papuolė į narkomafijos tinklą, jie tapo agentais.

Reikia žinoti, kad kiekvienas narkomanas per metus neišvengiamai tampa nusikaltėliu. Per pusmetį narkotikams jis išleidžia visus pinigus ir vertingus daiktus. Prieš jį iškyla dilema: ką daryti toliau? Arba eiti vogti, kas yra baisu, arba jam siūlo kitą kelią: pripratink prie narkotikų 5-7 žmones, tu jiems parduosi, o tu gausi nemokamai. Ir taip jis pradeda platinti narkotikus, tampa narkotinio marketingo dalyviu. Dėl tokios sistemos kas aštuoni mėnesiai narkomanų skaičius padvigubėja, nes beveik kiekvienas narkomanas tampa narkotikų platintoju, įtraukdamas dar keletą žmonių.

Atsirado gydytojai, kurie skelbiasi, kad išgydys nuo narkomanijos. Visa Maskva išklijuota skelbimais „Gydau nuo narkomanijos“. Žinokime, kad išgydyti nuo narkomanijos neįmanoma. O tuos visus skelbimus inspiruoja pasaulinė narkomafija. Svarbiausia, ką ji mums nori įdiegti – tai, kad nuo narkomanijos galima išgydyti. Tu eik, pamėgink, nepatiks – tave išgydys, vėl būsi sveikas. Nori – iš naujo pradėk, nori – nepradėk.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija