|
Ką
renkasi Dievas
Margarita Ševeliova
I. Savo mamai Liudmilai ir visoms, kovojančioms
už savo vaikų gyvybes
Jau beveik vidurnaktis, o ji ir vėl negali užmigti.
Kelinta diena ji sirguliuoja, todėl ilgiau negu įprasta guli lovoje,
galvodama apie gyvenimo peripetijas. Ir tokia būsena kažkaip savaime
gimdo liūdnas mintis. Atrodo, jos vaikas jau suaugęs, savarankiškas,
neblogai pažįsta gyvenimą
Bet kažkas kartais užvaldo jų su dukra
santykius. Tik ji nesupranta, kas. Būdama patyrusi, suaugusi, tiek
iškentėjusi moteris, būdama Motina, ji suprasdavo, kad priežastis
slepiasi kažkur giliai joje. Bet sunku buvo atrasti, kuriame gyvenimo
tarpsnyje įsivėlė klaidelė. Ką ji padarė neteisingai? Dėl dukters
sveikatos ir laimės ji buvo pasirengusi padaryti viską ar atiduoti
bet ką. Paaukoti viską, nors ir save pačią juk tai jos vienintelė
dukra, pats artimiausias žmogeliukas pasaulyje.
|
|
Buvo
kaip šviesa
Bronius VERTELKA
Aukštos, tarsi nutekintos pušys ir po kojomis
gurgždantis smėlis. Greta koplyčia, vietos gyventojų sumūryta
iš akmenų, kuriai leidimą statyti davė vyskupas M. Valančius. Taip
atrodo kapinės, kuriose jau dvidešimt metų ilsisi mano mamos palaikai.
Į amžinybę ji išėjo gegužę per patį gražumą. Prabėgęs laikas neištrynė
mamos atvaizdo iš atminties. Tarsi dabar ją matau. Tai buvo ypatinga
moteris.
|