Atnaujintas 2008 gegužės 30 d.
Nr. 41
(1634)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Kokio tėvo reikia Lietuvai?

Jonas Kačerauskas

Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

Motina – tai nuostabi šypsena, švelnios glamonės, lopšinės… Tėvas – migdantis vaikus gražiomis pasakomis, istorijomis apie tautos didvyrius, jų darbus ir žygius, žiemą vežiojantis rogutėmis, vasarą su vaikais ar visa šeima keliaujantis po apylinkes ar žvejojantis prie upės su berniukais.  Tėvas – tai su sūnum padirbtas inkilas, pastatytas namas sode, išpjauto šieno pradalgės…

Tėvas, ypač berniukui, – jėgos, tvirtumo, griežtumo pavyzdys. Tėvas ūkyje prie traktoriaus, gamykloje prie staklių, versle, karinėje, valstybinėje tarnyboje – vaiko pasididžiavimas, elgesio pavyzdys. Dažnai berniukai nueina tėvo pėdomis, pasirenka tėvo specialybę ir pasiekia aukštesnių profesijos viršūnių negu tėvas.

Laimingi vaikai, kurie auga kultūringoje, blaivioje, darnioje šeimoje. Tokioje šeimoje prasiveržus pykčiui ar ginčo metu ištarus neapgalvotą, užgaulingą žodį, atsiprašoma, susitaikoma, sekmadieniais visi dalyvauja šv. Mišių aukoje, vyrauja tarpusavio supratimas, artimo meilė, pasiaukojimas. Tėvų gyvenimo pavyzdys lieka vaikų gyvenimo kelrodžiu, vertybių pagrindu. Vaikai gali į savo gyvenimo bagažinę pasiimti tai, ką geriausio turi abu tėvai.

Kad ir kaip stengtųsi, motina be tėvo ar tėvas be motinos neišaugins tokio vaiko, koks gali išaugti darnioje šeimoje. Šeima – tai tautos, valstybės ląstelė, citadelė. Liūdna, kad civilizacija, neteisingai suvokiama kaip beribė demokratija, griauna amžiais puoselėtus pamatinius žmogaus gyvenimo idealus, stumdama žmoniją į moralinį nuosmukį.

Liūdna, kai pamatai vaikinus su alaus, degtinės buteliais rankose, cigarete dantyse, dar liūdniau, kai matai studentus gurkšnojančius alų, o prie mokyklų būrelį rūkančių paauglių. Praeivius piktina kone kiekviename kvartale netoli maisto prekių parduotuvių besibūriuojančios mėlynomis nosimis, drebančiomis rankomis žmogystos. Praeinant pro tokius kartais norisi sustoti prie jaunų ir pasakyti: „Jaunuoli, ko čia lūkuriuoji, rūkai, geri svaigalus? Ar pagalvoji, kas tavęs laukia? Tapsi alkoholiku. Padarysi nusikaltimą. Tokių pilni kalėjimai, ligoninės. Geriau užsiimk sportine veikla, darbu, kūryba“. Kartą bandžiau. Nepavyko. Buvau išbartas, keiksmažodžiais palydėtas.

Šiandien, man rodos, kaip niekada Lietuvai reikia moralės, dvasingų, tvirtos valios tėvų, patriotų šeimose, visuomenėje, valdžioje, Seime.

Ačiū Dievui, dar yra daug puikių vaikinų mokyklose, ypač katalikiškose, universitetuose. Juos neretai matau bažnyčiose: vieni susiburia po ateitininkų, skautų, šaulių vėliava, kiti nepriklausomi. Tikiu, kad jie sukurs naują, gražesnę, teisingesnę Lietuvą.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija