Atnaujintas 2008 rugsėjo 19 d.
Nr. 71
(1664)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Statė Dievo namus, puošė žmonių sielas

Minint kun. Prano Jokūbaičio (1908 09 17-1989 01 24)
šimtąsias gimimo metines

Kun. Pranas Jokūbaitis

Gudlaukio klebonas kun. Juozas Šeštokas,
Gelgaudiškio klebonas kun. Justinas
Augustaitis, vysk. Pranas Būčys ir
kun. Pranas Jokūbaitis prie ilgamečio
Gelgaudiškio klebono kun. Pranciškaus
Būčio kapo 1936 metų rugpjūčio mėnesį

1985 m. birželio mėnesį Amerikos lietuvių dienraštyje „Drauge“ minint kun. Prano Jokūbaičio kunigystės auksinį jubiliejų kun. Juozas Domeika rašė: „Prieš 50 metų, kaip ir kasmet pavasariais, žydėjo sodai, darželiai ir laukai. Šventu idealizmu degdamas jaunuolis Pranas Jokūbaitis nuėjo kitu keliu negu jo bendraamžiai draugai. Jis nuėjo darbuotis sielų išganymo laukuose, paklusęs Kristaus Išganytojo šaukimui: „Pjūtis yra didelė, o darbininkų maža; eik į mano vynuogyną!“ Gerai, Viešpatie, klausau, einu. Bet ką man reikės ten daryti? Kur reikės man eiti? Eisi visur, kur tik kunigui reikės eiti: iš namo į namą, iš kaimo į kaimą, iš miesto į miestą, iš kontinento į kontinentą. Bet tik eik, nesustok, nepavark, nenusimink. Skelbk Evangeliją, dalink žmonėms sakramentus, guosk nelaimingus, lankyk ligonius. Palik savo tėvus, gimines ir draugus. Palik savo tėviškę žaliojoje Zanavykijoje. Palik ten ošiančius miškus, kvepiančias šieno pradalges ir banguojančius, derlingus javų laukus. Išgirdęs Viešpaties šaukimą, jaunasis Pranukas paklausė jo“.

Kun. Pranas Jokūbaitis gimė 1908 m. rugsėjo 17 dieną stambių ūkininkų Marcelės Būčytės-Jokūbaitienės (vysk. P. Būčio pusseserės) ir Prano Jokūbaičio šeimoje Varčiulių kaime, Gelgaudiškio parapijoje, Šakių apskrityje. Šeimoje augo aštuoni vaikai. Prieš Antrąjį pasaulinį karą greta jo tėviškės buvo įkurta Gudlaukio parapija, kurios įkūrėjas buvo kun. Juozas Šeštokas.

Pranukas baigė Aleksandravos pradžios mokyklą, vėliau mokėsi Šakių „Žiburio“, o po ketverių metų Jurbarko „Saulės“ gimnazijoje. 1928 metais įstojo į Kauno kunigų seminariją. Baigęs filosofijos kursą, 1931 metais įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą. 1935 m. birželio 15 dieną Kauno Arkikatedroje arkivyskupas Juozapas Skvireckas suteikė jam kunigystės sakramentą. Kun. Prano bendramoksliais yra buvę tokie žymūs Lietuvos Katalikų Bažnyčios dvasininkai kaip arkivyskupas Liudvikas Povilonis, MIC, kanauninkas Juozapas Andrikonis, prelatas Kazimieras Dulksnys ir kiti. Iš 35 jo kurso draugų dabar gyvas belikęs tik buvęs ilgametis Smilgių (Panevėžio r.) parapijos klebonas, sulaukęs 98 metų Panevėžio Katedros altaristas mons. Petras Kuzmickas.

Pirmoji kun. P. Jokūbaičio pastoracinio darbo parapija – Radviliškis. Čia jis sėkmingai darbavosi katalikiškose organizacijose – buvo angelaičių, pavasarininkų, katalikių moterų dvasios vadas, vadovavo Šv. Vincento Pauliečio draugijos įkurtai senelių prieglaudai, uoliai platino katalikišką spaudą. Savo nuoširdumu ir pasiaukojimu pelnė parapijiečių simpatijas ir dėl to čia dirbo aštuonerius metus. Karo metu arkivyskupas J. Skvireckas paskyrė jį į Ukmergę Šv. Petro ir Povilo parapijos vikaru. 1944 metais kun. Pranas paskiriamas Ukmergės mokytojų seminarijos tikybos dėstytoju ir kapelionu.

Artėjant antrajai bolševikų okupacijai, kun. P. Jokūbaitis buvo priverstas palikti Lietuvą ir atsidūrė Vokietijoje, Visbadeno lietuvių pabėgėlių stovykloje, kur organizavo lietuviškas sekmadienines pamaldas. Įsikūrus lietuvių gimnazijai, tautinis delegatas kan. Feliksas Kapočius (Kauno Prisikėlimo bažnyčios statytojas) paskyrė jį gimnazijos tikybos dėstytoju ir kapelionu. 1946 metais perkeliamas toms pačioms pareigoms į Kaselį.

1949 metais užsidarant pabėgėlių stovykloms kun. Pranas emigravo į Pietų Ameriką, Kolumbijos sostinę Bogotą, kur vyskupas jį paskyrė vikaru ir saleziečių mokyklos kapelionu. Tropinis klimatas grėsė sveikatai, tad daktaro patariamas emigravo į Kanadą ir vyskupo buvo paskirtas vadovauti trims parapijoms. Ten darbavosi septynerius metus.

Kun. P. Jokūbaičio artimieji giminės gyveno JAV, todėl nusprendė persikelti į Ameriką. Gavęs El Paso (Teksaso valstija) vyskupo kvietimą buvo paskirtas El Paso ligoninės kapelionu, paskui apleistos garsiausios toje vyskupijoje Gvadelupės šventovės klebonu, kur su parapijiečiais atliko kapitalinį remontą, suremontavo griūvančią kleboniją, sutvarkė  aplinką, pastatė didelę sporto salę ir išmokėjo visas skolas, už ką vyskupas jį apdovanojo vardiniu medaliu.

1973 metais kun. Pranas Jokūbaitis, sulaukęs pensinio amžiaus, atsisakė visų pareigų ir apsigyveno lietuviškoje Čikagoje pas brolį Simoną.

Kun. Pranas gerai mokėjo vokiečių, anglų, prancūzų ir ispanų kalbas. Apie kun. P. Jokūbaičio nuveiktus darbus atskiru straipsniu kun. Jonas Burkus rašo Čikagoje 1986 metais išleistoje knygoje „Pietvakariuose“.

Kun. Pranas Jokūbaitis mirė 1989 m. sausio 24 dieną. Sausio 27-ąją gedulingoms pamaldoms vadovaujant vyskupui Vincentui Brizgiui ir dalyvaujant dešimčiai lietuvių kunigų, buvo iškilmingai palaidotas Čikagos Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse kunigų sklype.

Algirdas JOKŪBAITIS,
sūnėnas

 

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija