Tamsoje giedantys paukščiai
Eglė PEREDNYTĖ
Mane pasivijo tamsa. Ji buvo reali, apčiuopiama, gyva, savarankiška, nepaperkama... Sugniaužė man širdį. Rašyk, išgirdau viduje. Rašyk: jie giedojo tamsoj, jie giedojo... Juk gyvenimas lyg ėjimas per tamsą vis pirmyn ir pirmyn į Namus . . . Jūs klausiate, kodėl savo penktąją knygą pavadinau Tamsoje giedantys paukščiai? Viskas labai paprasta: mano namuose gyvena papūgėlės. Seniau jos nakvodavo vonioje kad savo čirškėjimu ryte nepažadintų tų, kurie dar saldžiai miega... Ir ką jūs manote? Kartą naktį jos pradėjo čiulbėti! Gulėjau, klausiausi ir štai pavadinimas Tamsoje giedantys paukščiai.
|