2012 m. lapkričio 3 d.    
Nr. 41
(2016)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Nemuno
krašto
vaivorykštė


ARCHYVAS

2012 metai


XXI Amžius


Bendruomenėse

Šeimos muziejaus atidarymas

Alvyra Grėbliūnienė

Prie Bunikių namų viliojantis
užrašas, kviečiantis užsukti
į Liaudies menų centrą-muziejų

Mons. Leonas Jakimavičius kalba
prieš šventindamas Rūpintojėlį

Sodybos teritorijoje rymo
Rūpintojėlio skulptūra su užrašu
„Lietuva, privalai išlikti!“

Lina Bunikienė dovanoja Algimantui
Padegimui įrašytus diskus

Dainuoja Druskininkų ansamblis „Rasa“

RUMBONYS–MIKLUSĖNAI. Rugsėjo 9-ąją, sekmadienį, Dievas mane nuvedė į Alytaus rajone esančius Miklusėnus: pakvietė kartu važiuoti Druskininkų savivaldybės Neįgaliųjų draugijos ansamblio „Rasa“ vadovas Algimantas Padegimas. Ten vyko neįprasta bendruomenės šventė – Liaudies menų centro-muziejaus „Auksarankiai“ atidarymas. Renginio organizatorė ir kuratorė – Linutė Bunikienė.

Šventė prasidėjo šv. Mišiomis Rumbonių Švč. Trejybės bažnyčioje. Tarp kitų intencijų mons. Leonas Jakimavičius šv. Mišias aukojo ir už Miklusėnų bendruomenę – gyvus ir mirusius. Po to visi rinkosi į gyvenvietę. Ten prie magistralinio kelio Alytus–Kaunas mons. L. Jakimavičius pašventino stogastulpį, kurį bendruomenei padovanojo Linutės ir Antano Bunikių šeima. Stogastulpio autorius skulptorius Saulius Lampickas jį pavadino Saulės ir Tikėjimo angelu. Kalbėdamas paminėjo, kad šiandien pasaulyje labiausiai trūksta šviesos. Po gražiausių monsinjoro, renginio kuratorės, Alytaus seniūnijos seniūno Visvaldo Dumbliausko palinkėjimų iškilminga eisena patraukė link šventės vietos, Linutės ir Antano Bunikių namų. Ten ant žolinio kilimo įvairiomis spalvomis „liepsnojo“ rožės, įvairios rudeninės gėlės, rymojo figūriniai medeliai, prie akmenų glaustėsi krūmai: viskas lyg Edeno sode, ir taip skrupulingai sutvarkyta mažytės trapios moters – L. Bunikienės – rankomis. Vyriški darbai atlikti jos vyro Antano. Jis net karutį išsaugojo atminimui kaip istorinį rakandą. Juo pervežta 22 tonos žemės. Šeimininkas viską per 20 metų registravo. Sodybos teritorijoje  rymo Rūpintojėlio skulptūra, po jo kojomis užrašas „Lietuva, privalai išlikti“. Ją taip pat pašventino monsinjoras. Skulptūros autorius – Alfonsas Pakėnas iš Jonavos.

Šventę vedė Alytaus liaudies teatro aktorė Onutė Gudaitytė. Gausiai susirinkusiai Miklusėnų bendruomenei koncertavo dainų ir šokių ansamblis „Tarškutis“ (vadovai Rima ir Leonidas Moisejenkos), Druskininkų ansamblis „Rasa“. Druskininkiečiai dainavo apie Lietuvą, Tėvynę, Gimtinę. Pažintis su jais prasidėjo Alytaus Jazminų turgavietės prekybos centre (ten dirba L. Bunikienė) ir toliau tęsėsi Druskininkuose, „Draugystės“ sanatorijoje, kur ji atvyko, išklausė koncertuojantį ansamblį, atsirinko jai tinkamiausias dainas. Paslapčia koncertą įrašė ir jau paruoštus diskus atlikėjams padovanojo Miklusėnuose. Ansamblio dalyviams tai buvo maloni staigmena.

Bunikių šeima Miklusėnuose gyvena 20 metų. Sovietiniais laikais Linutė kultūriniu darbu pelnė duoną Alytaus statybos treste, Grūdų produktų kombinate. Vėliau, panaikinus profsąjungas, kultūrininkas tapo nereikalingas. Išėjo į nežinią, labai išgyveno, bet nutarė persikvalifikuoti. Pradėjo prekiauti turguje. Iš pradžių net gėdijosi, bet juk reikėjo išmaitinti šeimą... Apsiprato, toliau plėtėsi verslas. Dabar dirba Alytaus Jazminų turgavietės prekybos centre. Ji ragina visus nepasiduoti, nebijoti ieškoti galimybių dirbti kitą, kitokį darbą, dirbti Lietuvai. Nors ir kaip sunku namuose, bet geriau nei svetur. Linutė šaukė: „Vaikai, nepalikit Lietuvos!“ Visada Linutės mintyse kirbėjo noras sugrįžti į kultūrinį gyvenimą, atnešti kažką gero Lietuvai. Nuo vaikystės patiko kraštotyrinis darbas. O dar šie metai paskelbti Muziejų metais. Pasitarusi su vaikais ir jų paremta materialiai, susirado operatorių ir per tris mėnesius surinko tiek įdomių faktų, rado dar gyvų liudytojų ir tikrą lobį – Rutkos dvaro šeimininkų 1836 metų fotografijas. L. Bunikienės sodyboje-muziejuje patalpinta renkama medžiaga apie Rutkos dvarą ir kitus čia gyvenusius žmones (dvaro teritorijoje dabar įsikūrę Miklusėnai). Muziejuje pristatyti įvairūs tautodailininkų darbai. Tikrose audimo staklėse šaudyklėlę „šaudė“ audėja Janina Krulikauskienė. Pagrindinis Liaudies meno centro-muziejaus tikslas – rinkti informaciją apie paveldą, auksarankius, ieškoti rėmėjų, remti jaunimą. Čia vyks plenerai, parodos.

Sodybos savininkė ragino visus vienytis, nesipykti. „Nors ir yra bėdų, bet nereikia garsiai rėkti, mokėkim džiaugtis mažais dalykais, darbais, dalintis gerumu, nes gėris gėrį traukia“, – kalbėjo L. Bunikienė.

Po koncerto ir įrašytos medžiagos demonstravimo visi vaišinosi skania gira ir saldumynais.

Noriu padėkoti Linutei ir jos vyrui Antanui už svetingumą, gerumą ir šviesą, kuriuos skleidžia savo bendruomenėje ir visoje Lietuvoje. Noriu padėkoti ir miklusėniškiams Onutės ir Jono Liudvinavičių šeimai, nuvežusiai mane į Rumbonių bažnyčią ir padėjusiai arčiau susipažinti su Miklusėnais. Esu Pal. Jurgio Matulaičio draugijos narė ir noriu prašyti Viešpatį palaiminti Bunikių šeimą ir visos bendruomenės darbus Pal. Jurgio Matulaičio žodžiais: Priimk, Viešpatie, mūs gerus norus, mūsų visas jėgas ir gabumus, mūsų gyvenimą, viską, kas mes esame ir ką turime, daryk su mumis kaip tau patinka.

Alytaus rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija