Pažintis
Nesivaikantis garbės Bronius VERTELKA
| Rozalimo
vidurinės mokyklos mokytojas Egidijus Impolis |
| Egidijaus
Impolio skulptūros J. Biliūno kūrybos motyvais |
Technologijų mokytojas metodininkas, medžio drožėjas, muzikos instrumentų meistras,
muzikantas, dainininkas, muzikos kūrinių autorius taip apibūdinamas rozalimietis
Egidijus Impolis. Tačiau jis savęs nelaiko provincijos įžymybe ar žvaigžde, yra
labai paprastas ir nuoširdus. Drožinėti pradėjo mokykloje.
Konstruodavo, droždavo medinius žaislus. Už tai nereikėjo mokėti. Išdrožtos skulptūrėlės,
žaisliukai, maži suvenyrai tapo postūmiu renkantis specialybę. Vilniaus pedagoginiame
institute studijavo fiziką ir darbų technologiją. Pasak
E. Impolio, dabar žinomo medžio meistro, svarbu turėti gerus darbo įrankius ir
niekada negailėti tam lėšų. Žiemai atideda mažus darbelius, vasarą atiduoda skulptūroms,
koplytstulpiams, dalyvauja pleneruose. Yra padaręs per pusšimtį nemažų medžio
dirbinių. Didžiausias jų Joniškio rajone, Kriukų miestelyje, daugiau nei 6 metrų
aukščio koplytstulpis su angelo skulptūra. Miestelyje
kada nori nepjausi benzopjūklu, nekaukšėsi plaktuku ar netašysi kamieno, todėl
įsigijo sodybą. Tai nuošali vieta. E. Impolis mano, jog Zigmantiškės tikriausiai
kūrėsi anksčiau nei Rozalimas. Čia akmuo su jame įspausta Švč. Mergelės Marijos
pėda laikomas šventuoju. Pro jį abejingai nepraeina. Šalia akmens su mokiniais
pastatė kryžių, suoliukus. Apie pačią sodybą yra pakankamai erdvės, todėl ją apsodino
pušaitėmis. Juk tai savas kampelis. Po pamokų mokykloje turi kur pailsėti, užsiimti
drožimu. Šalia šiemet atidaryto pažintinio miško parko
tako trys E. Impolio skulptūrėlės J. Biliūno kūrybos motyvais: Joniukas, kačiukas
ir šunelis. Miela buvo dirbti Klovainiuose. Vietos bendruomenė daro viską, kad
ne tik saviems, bet ir svečiui atrodytų gražu. Susidraugavo
su drožėjais Eugenijumi Rimdžiumi iš Pakruojo ir Pranu Miežiu iš Dvariškių. Vyrų
pažintis sutvirtėjo plenere Linkavičių pensionate. Dirbo pasitardami ir vieningai.
Dabar restauruoja Pakruojo skulptūrų parko medžio dirbinius. Kūrybingiems vyrams
kilo mintis įkurti rajono medžio drožėjų draugiją ir pavadinti ją Kruojos bebrai.
Studijų metu E. Impolis instituto ansamblyje Šviesa
grojo skrabalais ketverius metus. Teko po užsienį pavažinėti. Tai buvo rimtesnis
susidūrimas su muzika. Truputį grojo estradiniame ansamblyje, išbandė gitarą.
Skrabalais negrojęs 13 metų, sumanė juos pats pasidaryti. Taip į vieną vietą suėjo
muzika ir medis. Pavyko pirmieji, padarė antrus, trečius, ketvirtus... Kartu su
Regimantu Šilinsku, Nedu Armoška skrabalais šiemet grojo Amatų, muzikos ir alaus
festivalyje Pakruojo dvare. Ketvirtus metus iš eilės rengia skrabalų šventę
ji vyksta pirmąjį vasario šeštadienį. Taip populiarina šį muzikos instrumentą.
Teko groti prieš 2 tūkstančių žmonių auditoriją Vilniuje. Egidijus neatsisako
groti renginiuose, vestuvėse, švenčiant jubiliejus. Ten ne tik išgirsta, bet ir
pamato, iš kur sklinda muzika. Užgaunant lazdele, išgauna garsą. Į tai dažnas
žiūri kaip į kokį spektaklį. Ir būtinai ima ploti. O tai užveda.
E. Impolis dar groja gitara, sintezatoriumi, dainuoja. Yra kelių muzikos kūrinėlių
autorius. Jam mielas technologijų mokytojo darbas. Atėjęs į pamoką turi kažko
išmokyti. Baigiantis mokslo metams, Pakruojo kultūros centre Rozalimo moksleiviai
rodo savo darbus, dalyvauja tautodailininkų mugėse, buvo pakviesti į respublikinę
olimpiadą. Rozalimiečiui mokytojui skaudu, kad jauni,
stiprūs lietuviai palieka savo šalį, o galėtų ją kurti. Pats jis turi tris vaikus.
Vyriausioji dukra jau savarankiška, dirba Kaune, kita kitąmet eis į pirmą klasę.
Sūnus moksleivis. E. Impolis turi savo nuomonę apie
emigruojančius. Vienintelė išvažiavimo priežastis nežino, ką galėtų dirbti.
Išgirsti: bet ką, kad tik pinigus mokėtų. Paklausus, ką mėgsta daryti, tik tada
ima mąstyti, kuo norėtų dirbti. Prieini prie išvados, kad norus, svajones, kurių
norėjo siekti, seniai yra pakasę. O kad taip save iš naujo atrastų! Galėtų net
imtis savo verslo, atgaivinti savo pomėgius. Ir būtų laimingi. Neitų į darbą kaip
į lažą už mažesnį ar didesnį atlyginimą, sakė rozalimietis mokytojas.
Anot jo, mokykla irgi šiek tiek prie to jauno žmogaus galėtų prisiliesti. Galbūt
nepadarei taip, kaip turėtų būti, gal neatiduodi viso savęs tai mokyklai. Tai
jau yra prasminga. Galbūt tuos savo norus jaunas žmogus kažkiek atgamintų, atkapstytų,
neleistų jiems numirti. Kai atrandi save, tuomet visai yra kitaip. Tuomet atsiras
ir darbo, ir apie tave sužinos kažkur ir kažkada, bet ir reikės dirbti galbūt
ir ne vienerius metus. Visi nori greitų pinigų. Būna, kad užsienyje žmonės pajunta
pažeminimą, turi atsisakyti savo ambicijų. Rozalimas,
Pakruojo rajonas Autoriaus nuotraukos ©
2014 XXI amžius |