Istorija ir dabartis
Paminėti prieš 70 metų Pušynės miške žuvę partizanai
Ramutė Šukienė
| Prie
paminklo žuvusiems už Lietuvos laisvę Krakėse kalba paminklo autorius
ir statytojas Juozas Meškuotis Rasos Juknevičienės nuotrauka |
| Kalba
Pušynės miške žuvusio partizano Jono Strumskio pusseserė Aldona Sudnikienė
Nuotrauka iš TS-LKD Kėdainių skyriaus archyvo |
| Prie paminklo žuvusiems partizanams Pušynės
miške. Priklaupęs paminklo autoriaus ir statytojo Jono Razmanto
sūnus Gvidas Razmantas Rasos Juknevičienės nuotrauka |
| Prie
paminklo žuvusiems partizanams Pušynės miške |
| Prie paminklo žuvusiems partizanams Pušynė
miške. Kalba renginio viešnia TS-LKD frakcijos Seimo narė Rasa
Juknevičienė |
| Kalba mokytoja Janina Paplauskienė |
| Krakių
Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje Nuotraukos iš TS-LKD Kėdainių
skyriaus archyvo | Tėvynės
sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Kėdainių skyrius rugsėjo 27 d.
kvietė į Krakes paminėti penkiolika aplinkinių kaimų vyrų, kurie prieš 70 metų,
1944-ųjų gruodį, žuvo Pušynės miške kautynėse su sovietų kareiviais.
TS-LKD Kėdainių skyriaus išleistame lankstinuke Amžinai gyvi surašytos visų
Pušynės kautynių metu žuvusiųjų pavardės: Aleksas Klibas, Jonas Jankauskas, Antanas
Štuikys, Stasys Štuikys, Augustinas Štaras, Jonas Strumskis, du broliai Kemzūros,
Aleksandras Klemanskis, Vacys Mykolaitis, Mataušas Mykolaitis, Aleksas Stankauskas,
Albinas Butkus, Feliksas Ramoška, Antanas Masaitis. Visi jie iš aplinkinių Šulaičių,
Šilainių, Pašušvio, Pagynėvio, Zacišės, Antežerio kaimų, F. Ramoška iš Dotnuvos
miestelio. 1944 m. rudenį į Pušynės mišką Krakių valsčiuje
susirinko apie 300 apylinkės kaimų ginkluotų vyrų. Vyko mokymai, kuriems vadovavo
Lietuvos kariuomenės karininkas Vladas Pabarčius iš Pakarklių kaimo. Išeidamas
partizanauti, V. Pabarčius pasiėmė ir 4 geriausius savo arklius. Buvo kasami bunkeriai,
daromi įtvirtinimai, veikė lauko virtuvė. Aikštės viduryje plevėsavo trispalvė.
1944 m. gruodžio 16 d. rytą Pušynės mišką kareiviai apsupo
iš trijų pusių: nuo Krakių, Josvainių ir Ariogalos. Kautynės vyko visą dieną.
Dar rytą, kai V. Pabarčius iš savo sargybinių sužinojo, kad rusai pradeda miško
apgulimą, pasiuntė septynis vyrus į Paliepių mišką, kur buvo stiprus apie 90 vyrų
būrys, vadovaujamas kapitono Kazio Bendžiaus, ir Liepkalnio būrys, vadovaujamas
karininko A. Sibičiaus. Apie pietus, permainingų kautynių metu, prie tik ką sudegintos
eigulio Venslausko sodybos sukaleno K. Bendžiaus ir A. Sibičiaus būrių kulkosvaidžiai.
Nepastebėti jie prislinko prie malkų sandėlio, prie pat rusų kareivių ir staiga
atidengė ugnį. Rusų gretose kilo sumaištis, jų dalinys buvo visiškai sumuštas
ir tą dieną daugiau kareiviai nebepuolė. Manoma, kad vien prie Venslausko sodybos
žuvo apie 8090 rusų kareivių. 8 žuvusieji, kurie pakliuvo
į priešų rankas, buvo suguldyti ant grindinio Krakėse, o kiti partizanų ir jų
artimųjų pagalba buvo paslėpti ir palaidoti. Sutelkę naujas
pajėgas, rusai siautėjo kelias dienas. Budėjo kelių sankryžose, tikrino dokumentus.
Įsiutę kareiviai nušovė beginklius Paskerdumio pradinės mokyklos mokytoją Vacį
Mykolaitį ir Oną Montvilaitę. Praėjo 70 metų, tačiau dar
yra žmonių, kurie nieko neužmiršo: prižiūri kautynių vietoje Pušynės miške ir
Krakėse, prieš buvusią stribynę, pastatytus paminklus, sukakčių proga prie šių
paminklų surengia atminimo renginius. 70-ųjų partizanų
žūties metinių paminėjime dalyvavo Kėdainių Povilo Lukšio šaulių 5-osios kuopos,
Kėdainių jaunųjų šaulių 10-osios kuopos, Raseinių šaulių 7-osios kuopos nariai,
Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro atstovai, Krakių gimnazijos gimnazistai,
paminklo Pušynėje autoriaus ir statytojo Jono Razmanto šeimos nariai, savo krašto
istorijai neabejingi Kėdainių ir Krakių žmonės. Prisiminimais
dalijosi politinis kalinys, tremtinys Algimantas Stankūnas, Pušynės miške žuvusio
partizano Jono Strumskio pusseserė Aldona Sudnikienė, mokytoja Janina Paplauskienė,
paminklo autoriaus sūnus Gvidas Razmantas. Aplankytas
paminklas partizanams atminti Krakių miestelyje. Padėta gėlių, uždegta žvakių.
Mintimis dalijosi tremtinys, politkalinys, partizanų ryšininkas, paminklo autorius
krakiškis Juozas Meškuotis. Renginio viešnia TS-LKD frakcijos
Seimo narė Rasa Juknevičienė tos pačios dienos vakarą savo Facebook paskyroje
rašė: Paminklas miške stovi nuo 1989 metų. Pastatė gretimo Žibulių kaimo gyventojas
Jonas Razmantas. Tuomet dar KGB veikė, šliaužiojo aplinkui kalamą paminklą, bet
sustabdyti jau nebegalėjo. Tie, kurie šliaužiojo, turbūt dar gyvi. Nenustebčiau,
jei laukia Putino. Paminklą Jonas pastatė už savo pinigus,
niekieno neragintas, neprašė už tai garbės ar įvertinimo. Nebuvo kalbintas televizijose.
Mirė prieš du mėnesius. Bet Lietuvoje užtat labiau visi žino Bartašiūnaitę. J. Razmanto
ne. Nuotraukų albume rasite ir paminklą, pastatytą priešais buvusią stribynę
pačiame Krakių miestelyje. Jį savo lėšomis ir savo rankomis pastatė Juozas Meškuotis
iš Krakių. Jam jau 90. Iš viso savo lėšomis ir savo rankomis yra pastatęs šešis
paminklus Lietuvos kovotojams. Sukvietė į Krakes TS-LKD
Kėdainių skyrius. Tiksliau Irena Stanislauskienė šviesuolė. Tokių Lietuvoje
daug. Dirba iš širdies, su meile, nors jau aštunta dešimtis baigiasi.
Kėdainių rajonas © 2014 XXI amžius |