2016 m. rugsėjo 16 d.    
Nr. 34
(2202)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Negalioje – kitos galios potencialas

Kun. Vytenis Vaškelis

Dantimis sukandus laikant stalo teniso raketę, vikriai dviem kojos pirštais pačiupti baltą kamuolėlį ir jį nepaprastai tiksliai ta pačia koja sviesti į tokį aukštį, kad būtų galima su rakete burnoje jį taikliai smūgiuoti į kitą stalo teniso aikštės pusę ir pelnyti tašką, o paskui vis tiek garbingai pralaimėti sportinę kovą priešininkui, turinčiam nemažą privalumą – neįgalią vieną ranką, – tai Rio de Žaneire vykstančioje parolimpiadoje egiptiečių berankio sportininko Ibrahimo Hamadtou atliekami virtuoziški veiksmai, keliantys pasigėrėjimą ir nuostabą, ypač, kai savo titaniško darbo rezultatus jis patvirtina sparnuota fraze: „Neįgalumas nėra kojose ar rankose. Neįgalumas – nesiekti to, ką tu nori daryti“.

Kas turi kokią nors negalią, ir sporte bei kitose srityse sąžiningu triūsu siekia laimėjimų, yra vertas dvigubos pagarbos. Kai kalbame apie sportą, pirmiausia tam tikras žmogaus neįgalumas dažnai neleidžia kaip lygus su lygiais varžytis su fizinių trūkumų neturinčiais atletais. Bet štai greitakojis Brazilijos sprinteris P. Ferreira dos Santosas, šioje parolimpiadoje pagerinęs pasaulio vyrų 100 metrų rekordą, galėtų būti įtrauktas į geriausių pasaulyje bėgikų šimtuką.

Kai sportininkai su negalia dalyvauja varžybose, ne tik demonstruoja meistriškumą, bet kartais pastebime, kad kai kuriuos jų judesius net kartais kažkiek skausmingai (liudija veido išraiška) varžo patirta trauma ar nuo prigimties lydintis neįgalumas. Antai parolimpiadoje teko trumpai matyti vienos italės, sėdinčios neįgaliojo vežimėlyje, stalo teniso žaidimą. Kai jai reikėjo su vežimėliu judėti į priekį ir, prieš smūgiuojant kamuoliuką, užsiimti patogesnę kūno padėtį, atrodė, kad ją kausto kūno skausmai. Žiūrėdamas mokiausi: „Štai kaip ryžtingai, ramiai ir kantriai reikia įveikti visas kliūtis, siekiant užsibrėžto tikslo...“

Visur mus lydi gailestingumo kupinas Dievo Apvaizdos žvilgsnis. Dievas į mus žvelgia per Jėzaus pasiaukojimo, atlikto dėl mūsų Kalvarijos kalne, prizmę. Jo krauju esame išgelbėti ir Jo žaizdomis išgydyti (1 Pt 2, 24). Mes, tikintieji, ne tik atlikdami išpažintį sulaukiame didžio gailestingumo išsiliejimo, bet malonės paraginti drąsiai kreipiamės tikėjimo malda į Visagalį Atpirkėją, kad būtume išgydyti ir iš savo fizinių negalių, nes Jo mus gelbstintys pažadai tebegalioja (Jer 33, 6; Iz 53, 5; Ps 103, 2–4; Lk 13, 12; Lk 8, 48; Mk 11, 24).

Gražu yra matyti sportininkus, parolimpiadoje demonstruojančius geriausias tvirto charakterio savybes, bet būtų nuostabu kai kuriuos iš jų išvysti, veikiant Aukščiausiojo galybei, pakylančius iš neįgaliojo vežimėlio ir liudijančius aplinkiniams, kad Dievas ne tik padeda laimėti medalį, bet Jį tikinčiam ir Jo išgydymo galios veiksmingumu nesiliaujančiam pasitikėti asmeniui Jis sugrąžina dar didesnę malonę – sveikatos dovaną. Tiesa, ne dažnai, bet tokių stebuklingo išgydymo pavyzdžių tikrai būna... Jei prašantysis išlaisvinimo iš negalios ramiai ir kasdien su tikėjimu Jam padėkoja už siunčiamą iš aukštybių sveikatą, tikrai išmuš Jo gailestingo atlygio valanda, nes Jis mūsų tikėjimo tvirtumą išbando iki tam tikros ribos...

Norinčiam išgyti yra labai svarbus kitų tikinčiųjų palaikymas maldoje. Tikėjimą išgydymu stiprina dalyvavimas vidinio išgydymo pamaldose, užtariantis charizminės krypties maldos grupės palydėjimas, namiškių dvasinė parama, kasdienis Šventojo Rašto skaitymas, kur liudijami Kristaus išgydymai, palaimą teikiantis Ligonių patepimo sakramento priėmimas, vienijimasis su eucharistiniu Jėzumi...

Kai kalbame apie neįgaliuosius, neįmanoma tylomis apeiti meilės balzamu gydantį Prisikėlusįjį, – iš Jo širdies lobyno tebeteka gyvieji vandenys tiems, kurie ištvermingai tiki Juo ir Jo žodžių išsipildymu (Jn 7, 37–38). Taigi Jis ypač nori suteikti didesnių malonių visiems, kurie turi pirmyn veržimosi potencialą – trokšta iškovoti pergalių ne tik sporto rungtyse, bet ir kasdienybėje.

Perfrazuojant Ibrahimą Hamadtou, kuris net tris metus kantriai treniravo dešinės kojos pirštus, kad galėtų taikliai stalo teniso kamuoliuką išsimesti galvos aukštyje, galime sakyti: „Tinkamiausias neįgalumo įprasminimas – norėti daryti tai, ko pirmiausia iš mūsų nori ir tikisi Jis“. Be abejo, sportininkai, turintys negalias, kurios jiems nekelia didelių sunkumų ir su kuriomis savaip susidraugavo, gali būti pernelyg puikus iššūkis vartotojiškai visuomenei, kurios dalis su hedonistiniu malonumu stebi rengiamus „Mis pasaulis“ konkursus ir aukština vien kūno seksualumą, – štai iš pirmo žvilgsnio, atrodo, motinos gamtos nuskriausti žmonės, bet kokia jų dvasios stiprybė ir koks vidinis grožis!

Išliek, Viešpatie, malonių gausą ant tų, kurie su tvirtu tikėjimu įsikibo į Tavo gydančią ranką, ir jos niekada neketina paleisti, ir palaimink tuos, kurių fizinės negalios pasauliui demonstruoja nemaraus dvasios prado prieš šio kūno laikinumą bei trapumą pergalę!

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija