Užjūrio išeivijos veikla Lietuvos okupacijos metu

Lyg pateisindami savo įtartiną nusiteikimą okupanto ir okupuotųjų atžvilgiu, kai kurie Lietuvos veikėjai – tik kairieji, tiek dešinieji - šiandien bando kritikuoti tuos, kurie kadaise iš okupuotos Lietuvos pasitraukė į Vakarus. Jie pamiršta ar nenori prisiminti, kad emigrantai iš Lietuvos per visą okupacijos tarpsnį rūpinosi ne tik savo artimųjų gerove bei puoselėjo lietuviškumą savo šeimose, bet ir neleido Vakarams pamiršti Lietuvos okupacijos. Vos po dešimtmečio nepriklausomybės daug kas jau bandoma užmiršti, netolima praeitis revizuota taip, kad užjūriečiams neretai skaudu ir pikta matyti, kaip nuvertinamos ir ignoruojamos jų pastangos.
Buvo ir tarp išeivių keletas įmantriai kalbančių, linkusių pasišaipyti iš pastangų nuolat aiškinti ir priminti įvairiose Vakarų sostinėse, kad Baltijos šalys yra okupuotos ir nėra Sovietijos dalis. Nežinia, ar sėkmingai būtų pasibaigusi Lietuvos dainuojanti revoliucija, jei ne palankus diplomatinio Vakarų elito nusiteikimas Baltijos šalių atžvilgiu. Manau, tokiu atveju Lietuvą galėjo ištikti ir Čečėnijos lemtis.
Amerikos išeivių veikla: VLIK’as, Baltų organizacijų politinė akcija, Valiuko grupės rezoliucijos, ALT’os demaršai, Lietuvių bendruomenės manifestacijos, asmeniniai įvairių išeivijos veikėjų kontaktai, JAV Respublikonų ir Demokratų partijų judinimas ir raginimai nepalikti Baltijos šalių Kremliui davė siektų rezultatų. Neužteko tik vieno ar kito memorandumo, vienos ar kitos laiškų rašymo akcijos, reikėjo nuolatinių pastangų siekiant įtikinti JAV politikus Baltijos valstybių nepripažinimo Sovietijai nauda.
Norėčiau priminti vieną tokį atvejį, kai dabartinis JAV užsienio reikalų ministras gen. Colinas Powelas, R.Reagano patarėjas saugumo politikos klausimais, savo prisiminimuose (My American Journey) aprašo 1988m. R.Reagano ir M.Gorbačiovo visam pasauliui svarbių ginkluotės mažinimo sutarčių pasirašymą. Tada vienas didžiausių “blogio imperijos” priešininkų vyko į Sovietų sąjungą su viltimi padėti M.Gorbačiovui nukreipti SSRS politiką didesnio susikalbėjimo link. Jau pirmojo valstybių vadovų susitikimo Maskvoje metu M.Gorbačiovas pakišo lyg ir nekaltai redaguotą galutinio komunikato tekstą su tokio pobūdžio teiginiais kaip “nesikišimas į vidaus reikalus” bei “teisė pasirinkti sociopolitinę santvarką”. Nei C.Powelas, nei R.Reaganas nieko įtartino tuose teiginiuose iškart neįžvelgė, bet juos lydėję prityrę diplomatai, tokie kaip Georgas Schultzas, netruko minėtuose teiginiuose pastebėti užslėptą Sovietų okupacinės politikos Baltijos šalių atžvilgiu palaiminimą.
Viskas jau buvo parengta istoriniam įvykiui. Likus kelioms minutėms iki sutarčių pasirašymo, šimtų žurnalistų, spaudos ir TV akivaizdoje, Gorbačiovas dar kartą pasiūlo Reaganui minėtą galutinį susitikimo komunikatą: pasirašykite, nes atrodo, kad jis Jums patiko.
Reaganas kiek sutrikęs atsako, kad jos štabas nepritaria kai kurioms šio teksto nuostatoms. Sovietų ir JAV delegacijos išsiskirsto galutiniam pasitarimui, po kurio Reaganas patvirtina, kad jo patarėjai tekstui nepritaria. Gorbačiovui tiesiai paklausus, kas minėtame tekste blogai, užsienio reikalų ministras G.Schultzas, pritariamas gen. Powello, priduria: “Jūs turite savo krašto politinių problemų, o mes savo. Abiem pusėm nepadėtų, jei Prezidentas pasirašęs parsivežtų tai, kas skaldytų jo rėmėjus.”
Tai vienas iš daugelio pavyzdžių, kaip lemtingu momentu užjūrio išeivijos pastangos bei pasišventimas išgelbėjo Lietuvos interesus.

Jonas PABEDINSKAS,
Čikaga

© 2003"XXI amžius"