Horizontai

Europos Sąjungos Rytų dimensija

Prieš dešimt metų visos Lietuvos parlamentinės partijos priėmė vieningą nutarimą dėl mūsų tėvynės ateities - privalome eiti euroatlantinės integracijos link. Dešimties metų laikotarpis istorijai - tik akimirksnis, tačiau mūsų šalies atveju nuveikta labai daug. Balandžio 16-ąją Atėnuose pasirašyta sutartis dėl Lietuvos priėmimo į Europos Sąjungą. Liko vienintelis darbas - tai gegužės 10-ąją ar 11-ąją referendume dėl stojimo į Europos Sąjungą pasakyti „taip“, kaip šitai jau padarė Kipro, Slovėnijos ir Vengrijos žmonės. Tikime, jog ir Lietuvoje eurooptimistų balsų užteks šiam Dievo duotam šansui. Tačiau nei asmeninio, nei visuomeninio, nei politinio gyvenimo be problemų nebūna.
Išsiplėtus Europos Sąjungos erdvei, jos sienos gerokai pasislinks į Rytus. Europos Sąjunga turės bendrą sieną su Rusija, Baltarusija, Ukraina, Moldova. Lietuva taps ES išorinės sienos dalimi. Savaime kyla klausimai: kokie bus ES šalių ir jų kaimynių santykiai? Ar bus įmanoma plėtoti normalius politinius, prekybinius, kultūrinius mainus? Ar naujos sienos netaps skiriamosiomis linijomis? Į šiuos ir kitus klausimus bandyta atsakyti balandžio 25 dieną LR Seime surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Europos Sąjungos Rytų dimensija“ (žodis „dimensija“ šiuo atveju vartojamas santykio prasme). Konferenciją padėjo surengti Danijos Karalystės ambasada. Šio renginio svarbą ir aktualumą liudija daugelio šalių - Čekijos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos ir Kaliningrado – atstovai. Į konferenciją atvyko ir kalbą pasakė tuo metu Lietuvoje viešėjęs Europos Komisijos narys Giunteris Ferhoigenas.
Daugiausia pranešimų perskaitė Lietuvos atstovai: prezidentas Rolandas Paksas, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Vytenis Andriukaitis, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas, Užsienio reikalų ministerijos sekretorius R.Martikonis, Ūkio ministerijos sekretorius G.Rainys. Kalbėjo Estijos Riigikogu Užsienio reikalų komiteto narys Tomas Hendrikas Ilvesas, Kaliningrado srities gubernatoriaus pavaduotojas Michailas Cikelis ir kiti svečiai. Daugelio pasisakiusiųjų nuostatos iš esmės nesiskyrė.
Lietuvos prezidentas R.Paksas kalbėjo: „Europos Sąjungos narės mums padėjo integruotis į Europos struktūras. Už tai joms esame nuoširdžiai dėkingi. Dabar jaučiame pareigą mūsų sukauptą reformų ir eurointegracijos patirtį perduoti toliau - kraštams, norintiems suartėti su Europos Sąjunga.
Pasiekus Europos Sąjungos narystės tikslą, Lietuvos kaimynai taps ES kaimynais, o ES valstybių narių kaimynai - Lietuvos kaimynais. Lietuvai teks vieno pagrindinių ES „pasieniečių“ vaidmuo, nes net penktadalis ES rytinės sienos - tai Lietuvos siena su Rusija ir Baltarusija. Norime, kad būsima ES siena būtų skaidri, draugiška, bet ne mažiau svarbu - patikima, ginanti ir Lietuvos, ir ES šalių piliečių interesus.
Manau, kad sėkmingo Lietuvos bendradarbiavimo su Kaliningrado sritimi patirtis bei modelis gali būti panaudoti ir plėtojant santykius su ES rytinėmis kaimyninėmis valstybėmis bei Rusijos Federacijos Šiaurės vakarų regionais. Mūsų tikslas yra kurti paskatas reformoms „naujai senose“ kaimyninėse šalyse, kol kas dar nedalyvaujančiose ES plėtros procese. Šiame kontekste Lietuvos siūlomos bendradarbiavimo su Kaliningrado regionu iniciatyvos gali tapti svariu Lietuvos indėliu į Baltijos regiono plėtrą.
„Naujųjų kaimynų“ iniciatyvos tikslas - tai laisvės ir demokratijos erdės plėtra bei saugios, stiprios ir klestinčios Europos kūrimas. Esu įsitikinęs, kad po Europos Sąjungos plėtros į Rytus neatsiras naujų skiriamųjų linijų, dalijančių Rytus ir Vakarus, kaip buvo įvykę praeitame amžiuje. Atvirkščiai, bendradarbiavimas tarp ES narių ir naujųjų kaimynių dar labiau suintensyvės.
Manau, kad, be šių tikslų, Europos Sąjunga ir toliau turi vykdyti atvirų durų politiką šalims į Rytus nuo išorinės sienos. Šios durys turi būti atviros tiek, kiek naujosios kaimynės turės politinės valios integruotis į Europą, savo įstatymus derinti su ES teise, užtikrinti jų įgyvendinimą ir stiprinti administracinius gebėjimus.
Itin remiame tokių šalių kaip Ukraina orientaciją į Europos Sąjungą. Narystės Europos Sąjungoje galimybė ir artimesnė asocijuotos narystės perspektyva gali tapti instrumentais, padėsiančiais šiai šaliai ir kitoms valstybėms, rodančioms pasirengimą suartėti su Europos Sąjunga, sėkmingai siekti savo užsibrėžto tikslo.
Būtina skatinti žmogiškuosius ryšius, nes jie padės spartinti reformas. Atskirais atvejais, turiu omenyje Baltarusiją, kai nėra oficialių aukščiausio lygio ryšių, žmogiškieji ryšiai gali būti vienintelė bendradarbiavimo forma“.
V.Andriukaitis buvo įsitikinęs, jog „skiriamųjų linijų atsiradimas Europoje nėra nei toleruotinas, nei priimtinas. Europos Sąjungos Rytų dimensijos tikslas būtų skatinti socialines, ekonomines infrastruktūras ir kitas reformas Ukrainoje, Baltarusijoje, Moldovoje, Rusijoje. Europos Sąjungos Rytų dimensija galėtų pasitarnauti taikai ir stabilumui, laisvės erdvės plėtrai, gausios ir klestinčios Europos kūrimuisi, bendrų vertybių plėtrai.
Rusija yra ir toliau turėtų likti svarbiu Europos Sąjungos strateginiu partneriu. Rusijos ir Europos Sąjungos dialogas būtų reikalingas euroatlantizmui sustiprinti, Eurazijos greitesniam vystymuisi užtikrinti.
Europos Sąjungos Rytų dimensijos uždaviniai - gerų kaimyninių santykių su Rytų Europos valstybėmis išlaikymas bei užtikrinimas. Tai kokybiškai naujas etapas tarptautiniuose santykiuose - iš karto sprendžiama daug uždavinių, sukuriama stabilumo ir augimo erdvė bei potencialiai naujos plėtros perspektyva. Bendradarbiavimo formos ir įgyvendinimo mechanizmai būtų įvairūs. Vienokios formos turėtų būti tarp Europos Sąjungos ir Ukrainos bei Moldovos, kitokios su Baltarusija, o Rusijos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo mechanizmai galėtų betarpiškai pasireikšti per Kaliningrado problemų sprendimą“.
Estijos Riigikogu Užsienio reikalų komiteto nario T.H.Ilveso kalboje pasigirdo įspėjamųjų žodžių tų šalių žmonėms, kurie dar laukia referendumo. Rumuniją ir Bulgariją į Europos Sąjungą ketinama priimti 2007 metais. Tuo pat metu gal bus priimtos ir tos šalys, kurių žmonės per šių metų referendumus pasakytų „ne“. Žinoma, po pakartotų referendumų, per kuriuos būtų apsispręsta jau teigiamai. Pranešėjas suabejojo: gali taip atsitikti, kad Europos Sąjungos plėtra nusikels tolesniam laikui negu 2007 metai. Taigi būtų labai neprotinga mums praleisti dabar duotą šansą.
Konferencija priėmė Kreipimąsi į Europos Sąjungos valstybių narių ir stojančiųjų valstybių vyriausybes. Jame yra ir tokie žodžiai: „Esame įsitikinę, kad be Europos Sąjungos Rytų dimensijos kalbėti apie Europos saugumą, vystymąsi, gerą kaimynystę ir ekonomikos plėtrą būtų labai sunku. Vienas svarbiausių Europos Sąjungos interesų yra skatinti stabilumą ir nuspėjamumą Europos Sąjungos Rytų pasienyje.
Rytų dimensijos ilgalaikė perspektyva - tai kokybiškai naujas etapas tarptautiniuose santykiuose. Iš karto sprendžiama daug uždavinių, sukuriama stabilumo ir augimo erdvė, instrumentai globalizacijos iššūkiams atremti ir potencialiai naujos plėtros perspektyva.
Trumpalaikėje perspektyvoje naujosios kaimynystės politikos prioritetas turi būti klausimai, tiesiogiai susiję su Europos Sąjungos išorinės sienos funkcionavimu, taip pat bendradarbiavimu abipus sienos ir regionų ryšių plėtra. Šiame kontekste pagrindinės sritys turi būti teisingumo ir vidaus reikalai, aplinkos apsauga, ekonominis bendradarbiavimas bei pasienio regionų žmonių ryšiai, bendradarbiavimas kultūros, švietimo, sveikatos apsaugos srityse.
Siūloma kuo skubiau suformuoti darbo grupę iš Europos Sąjungos valstybių narių ir stojančiųjų valstybių, Europos Sąjungos Komisijos bei kitų suinteresuotų pusių, kurioje dirbtų politikai, ekspertai ir specialistai. Ši darbo grupė galėtų atlikti situacijos analizę ir parengti kelis galimus Europos Sąjungos dimensijos projekto variantus“.
Vadinasi, mums, įstojus į Europos Sąjungą, euroatlantiniai procesai nesibaigs, tik įgaus kitokią išraišką.

Informacijos apie ES sklaidą projektą remia
Danijos ambasada Lietuvoje

Aldona KAČERAUSKIENĖ