Manipuliacijos

Petras KATINAS

Rusijoje atsirado naujas imperijos atkūrimo strategas, o kartu ir ėmęs gąsdinti Kremlių, tai yra prezidentą V.Putiną, galimu perversmu, kurį, aišku, rengia Dūmos rinkimus pralaimėjusios politinės jėgos, oligarchai, Rusijos komunistų partija. Tai subūręs aplink save grupę žinomų ir nežinomų politologų, KGB specialistų, Nacionalinės strategijos tarybos generalinis direktorius Stanislavas Belkovskis. Gruodžio pabaigoje S.Belkovskis didžiausiuose Rusijos dienraščiuose „Komsomolskaja pravda“, „Nezavisimaja gazeta“ ir kituose paskelbė aliarmuojantį straipsnį, pavadintą „Ar galimas perversmas Rusijoje?“. Straipsnis ir vėlesni S.Belkovskio pasisakymai per Kremliaus kontroliuojamas Rusijos televizijas apie kažkokių paslaptingų jėgų „elito“ tariamai rengiamą perversmą labai panašūs į Lietuvos Prezidento rėmėjo J.Borisovo viloje rastą planą „Strekoza“. Neatsitiktinai S.Belkovskis savo straipsnyje pirmiausia mini Lietuvą ir Gruziją, kur jau esą tas pats „elitas“ imasi nuversti sau nepalankius prezidentus. O tai ir yra, anot S.Belkovskio, įspėjimas V.Putinui, nes ir jo laukia panašus likimas kaip E.Ševardnadzės ir R.Pakso.

Štai ką rašo S.Belkovskis: „Buvusios SSRS šalyse prasidėjo perversmų serija. Pirmiausia prie atstatydinimo ribos atsidūrė Lietuvos lyderis Rolandas Paksas, prezidentu išrinktas prieš metus. Jam neatleido bandymo prispausti uodegas dešimtojo dešimtmečio elitui ir peržiūrėti pagrindinius to elito egzistencijos pamatus: besąlygišką paklusnumą JAV ir privatizavimo pagrindus. Elitas, kontroliuojantis politinius institutus, specialiąsias tarnybas ir žiniasklaidą, leido suprasti R.Paksui, kad pats nepasitrauks, todėl rengiasi nuversti visos liaudies išrinktą valstybės vadovą. Netrukus įsikarščiavę gruzinai išnešė kojomis į priekį Baltajį Lapiną (prezidentą E.Ševardnadzę). Pasirodė, kad šalyje, kurioje nėra realios valstybės, apginti savo valdžią labai sunku. Nesvarbu, kad esi politikos patriarchas, akademikas, stumbras ir asmeninis Džordžo Bušo- vyresniojo draugas. Negi jūs pamiršote, nuo ko prasidėjo SSRS griuvimas? Nuo įvykių Vilniuje ir Tbilisyje. Ir štai 2003 metai: vėl Vilnius ir vėl Tbilisis. Ir vėl Kremliuje sėdi prezidentas, turintis tiktai dvi problemas. Pirmoji – valstybės efemeriškumas (beveik kaip Gruzijoje). Antroji – nuolatinis konfliktas su elitu (kaip Lietuvoje). Abi šios problemos susilieja į vieną – Putino vienatvę. Jo „mokymosi“ prezidentauti periodas baigėsi. Visi tai suprato jau praėjusią vasarą. Jis nusprendė valdyti pats. Iškart tapo aišku, kiek tuščias ir nykus pasaulis aplink V.Putiną. Naujoji Rusijos valstybė kol kas taip ir netapo visaverčiu pasaulio subjektu, sugebančiu ryžtingai apginti save. O dešimtojo dešimtmečio elitas paskelbė tikrą mirtiną karą V.Putinui. Už pasipriešinimą Chodorkovskiui ir Vološino (buvusio V.Putino administracijos vadovo – P.K.) atstatydinimą jam nebus atleista. Todėl perversmas Rusijoje neatrodo esąs negalimas“.

Toliau S.Belkovskis pateikia to būsimojo perversmo scenarijų, kurio pradžia turėtų prasidėti jau vasario mėnesį. Esą dėl RAO „EES Rosiji“ vadovo A.Čiubaso veiklos 20-25 Rusijos regionai šąla. Todėl V.Putino priešai per savo kontroliuojamą žiniasklaidą ir papirktus agitatorius dėl to apkaltina patį V.Putiną.

Toliau į apyvartą paleidžiama nenugalima jėga – pinigai. 50 tūkstančių žmonių gauna po 100 dolerių avanso ir suvežami į Maskvą. Ten prie jų prisijungia dar 15-20 tūkst. vietinių pamaskvės moldavų, uzbekų, tadžikų bei kitų ir Raudonojoje aikštėje pradeda neterminuotą mitingą, reikalaudami V.Putino atsistatydinimo. Prie jų prisijungia Rusijos komunistai, „Dešiniųjų jėgų sąjunga“, „Jabloko“ ir net kai kurie valdančiosios partijos „Jedinaja Rosija“ politikai. Žiniasklaida, kontroliuojama dešimtojo dešimtmečio elito, aktyviai palaiko mitinguotojus. Esą V.Putinas galėtų išvaikyti tokios akcijos dalyvius, bet, anot S.Belkovskio, šiandien Rusijoje nėra tokios jėgos struktūros, kuri galėtų įvykdyti tokį V.Putino įsakymą.

Tokia S.Belkovskio piešiama perversmo „apokalipsė“ – visiška nesąmonė. Ypač kalbant apie „elitui“ pavaldžią Rusijos žiniasklaidą, kuri jau seniai beveik visa atsidūrė visiškoje Kremliaus kontrolėje. Jau neminint jėgos struktūrų. Visa tai skirta Kremliui, kad jis dar labiau suaktyvintų savo veiksmus, sunaikinant bent kokią opoziciją, bei imtųsi tolesnių represijų prieš vadinamąjį elitą. Toliau S.Belkovskis teigia, jog, pajutę, kad V.Putinas nebegali kontroliuoti padėties sostinėje, JAV ir Europos lyderiai iškels į padanges „sąžinės kalinį, Rusijos demokratijos simbolį Chodorkovskį“, o JAV valstybės sekretorius Kolinas Pauelas paaiškins „bičiuliui Vladimirui“ telefonu: „Nenusimink, brolau, svarbu, kad neįvyktų kraujo praliejimas, o politinis prieglobstis Kalifornijoje tau visada atsiras“.

S.Belkovskis pagaliau prasiplepėjo, kad gąsdindamas Kremlių ir V.Putiną absoliučiai nerealiu perversmu, ką jis iš tiesų turi galvoje. Pasirodo, kol V.Putinas leido amerikiečiams steigti savo bazes Vidurinėje Azijoje ir uždarinėjo radiolokacines stotis, sunaikino kosminę stotį „Mir“, jungėsi prie antiteroristinės koalicijos, jis buvo 101 proc. priimtinas Vašingtonui. O dabar, kai Rusija ėmėsi ryžtingai atkurti savo įtaką buvusiose SSRS respublikose, nusprendė pakeisti V.Putiną M.Chodorkovskiu…

Toliau S.Belkovskis teigia: „Tai nerealu, pasakysite jūs. Anaiptol. Juk taip pat kalbėjo ir žymiausi analitikai apie buvusią amžiną SSRS dar 1991 metų rugpjūtį. Taip pat dar visai neseniai skelbė ir apie situaciją Gruzijoje: kur ten kažkokiems vaikigaliams nuversti patį Eduardą Ambrosijevičių Ševardnadzę. Svarbu pagaliau suvokti: dešimtojo dešimtmečio elitas jau paskelbė karą V.Putinui. O šiame kare gali būti tiktai vienas laimėtojas. Kol kas strateginę iniciatyvą turi ne kaip vienišas mėnulis Rusijos prezidentas, o kita pusė“.

Tokie samprotavimai skelbiami per Rusijos žiniasklaidą ne šiaip sau. Tuo labiau kad „vienišu mėnuliu“ skelbiamas ir Lietuvos Prezidentas. Pasirodo, buvusioje imperijoje abu „mėnuliai“ atsidūrė pavojuje, o abiem tą pavojų kelia tas pats Amerikos imperialistų palaikomas „elitas“. Išties įdomūs sutapimai. Panaši atvira demagogija, kurią skelbia Rusijos nacionalinės strategijos tarybos generalinis direktorius S.Belkovskis, dabar tapęs labai artimu ir gerai mokamu Kremliaus žmogumi, yra dar vienas nepaneigiamas įrodymas, kad Kremliaus ir Lietuvos S.Daukanto aikštės rūmų „strategų“ planai ir tikslai visiškai sutampa. Lietuvoje apie perversmą ir kažkokią kontrevoliuciją skelbia savi belkovskiai. Pirmiausia R.Pakso patarėjai A.Katkevičius ir G.Šurkus. Tiesa, kol kas pats V.Putinas dar nekalba apie sąmokslus ir perversmus, kaip tai daro R.Paksas. Jis dar tik žada pasodinti į Lukiškes vietinį „elitą“, o V.Putinas jau pasodino į kalėjimą „Matroskaja tišina“ ne tik M.Chodorkovskį. Aišku viena – Lietuva pasirinkta vienu pirmųjų imperijos atkūrimo poligonų. Yra ir to poligono viršininkas. Neatsitiktinai tas pats S.Belkovskis ir jo „nacionalinės strategijos“ kūrėjai skelbia: „Rolandas Paksas – lakūnas, išauklėtas sovietinėje lakūnų mokykloje, vyriškos draugystės ir savitarpio paramos atmosferoje. Liberalinės rinkos ir egoistinio individualizmo idėjos jam nepriimtinos. R.Paksas – žmogus, turintis humanistinių pradų. Jo sieloje yra vietos garbei ir atjautai“. Štai kokią puikią charakteristiką mūsų valstybės Prezidentui pateikia Maskvos strategai.

© 2003"XXI amžius"