Džordžas Sorošas meta pirštinę Džordžui Bušui

Milijardieriumi ir filantropu save vadinantis Džordžas Sorošas, gerai žinomas ir Lietuvoje, bando sukelti triukšmelį ir Jungtinių Valstijų politiniame olimpe. Likus dar beveik metams iki JAV prezidento rinkimų kampanijos pradžios, šis vienas turtingiausių ne tik JAV, bet ir pasaulio žmonių pareiškė darysiąs viską, kas tik įmanoma, kad neleistų išrinkti antrajai kadencijai dabartinio JAV prezidento Džordžo Bušo. Kovai su Baltųjų rūmų šeimininku jis papildomai skyrė penkis milijonus dolerių. Dabar jo išlaidos tam tikslui jau pasiekė 15,5 mln. dolerių. Manoma, jog tai tiktai pradžiai, nes su tokiais pinigais Amerikoje nedaug ką nuveiksi.

„Dž.Bušo pašalinimas iš politinės arenos dabar tapo pagrindiniu mano gyvenimo tikslu“, - pareiškė milijardierius. Pasak Dž.Sorošo, Amerika, vadovaujant Dž.Bušui, tapo pagrindine grėsme ne tik taikai, bet ir visam pasauliui. Todėl 2004 metų prezidento rinkimų kampanija yra gyvybės ir mirties klausimas ne tik Amerikai, bet ir visam pasauliui, teigė Dž.Sorošas. Jo nuomone, pamindamos tarptautinę teisę ir įstatymus Jungtinės Valstijos pasisavino sau teisę nubausti bet kokią šalį, nesutinkančią su Vašingtono politika. Dar daugiau, Dž.Sorošas aiškino, jog dabartinio JAV prezidento retorika jam primena nacistinę propagandą, su kuria jis buvo susidūręs vaikystėje prieškario Vengrijoje. (Dž.Sorošas yra Vengrijos žydas.) Pasak Dž.Sorošo, JAV prezidento Dž.Bušo doktrina susideda iš dviejų labai kenksmingų ir pavojingų nuostatų: pirma, JAV privalo dėti visas pastangas, kad liktų vienintele supervalstybe pasaulyje bei išsaugotų neginčijamą įtaką; antra, JAV turi teisę bei pareigą smogti prevencinius smūgius bet kam pasaulyje.

Neaišku, kodėl šis „filantropas“, iš savo garsiosios veiklos sumaniai kraunantis vis naujus milijonus, dabar prabilo unisonu su Amerikos priešais visame pasaulyje. Dar daugiau, jis tarsi pakartoja radikalių islamistų retoriką. Negalima atmesti galimybės, kad Dž.Sorošui labai nepatiko JAV prezidento kalba, lapkričio pradžioje pasakyta Nacionaliniame demokratijos rėmimo fonde. Jame Dž.Bušas kalbėjo apie demokratijos būtinumą Artimuosiuose Rytuose ir pabrėžė, jog per šešiasdešimt metų, kai Vakarų valstybės taikstėsi su laisvės nebuvimu Artimuosiuose Rytuose, tai nepasitarnavo pasaulio saugumui. „Stabilumo negalima siekti laisvės sąskaita“, - pabrėžė JAV prezidentas.

Dž.Sorošui pasirodė, kad JAV prezidentas, šlovindamas laisvę ir Amerikos remiamą demokratiją, ignoruoja augančius autokratijos požymius Rusijoje. Neužstojo ir paties Dž.Sorošo, kai po M.Chodorkovskio arešto Rusijos FSB užsipuolė Dž.Sorošo fondo veiklą. Ne tik Dž.Sorošui, bet ir kitiems įtakingiems JAV žydams (ypač stambiesiems verslininkams) kelia nuostabą, jog Dž.Bušas nė žodeliu neužsiminė apie M.Chodorkovskio bylą. Įtakingas JAV laikraštis „New York Times“ rašo, jog labai įtartinai tuo klausimu tyli viceprezidentas, valstybės sekretorius ir patarėja nacionalinio saugumo klausimais Kondoliza Rais, pernai atsisakiusi priimti M.Chodorkovskį, nors apie audienciją jau buvo sutarta. Taigi Dž.Sorošo pasipiktinimą suprasti galima.

Petras KATINAS

© 2003"XXI amžius"