Ir Latvijoje neramu

Latvijos premjeras Einaras Repšė

Šią žiemą politinė atmosfera ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje gana įkaitusi. Latvijai iškilo labai rimta vyriausybės krizės grėsmė, ir politologai numato, kad, artėjant abiejų šalių narystei ES, šios politinės krizės nei Lietuvai, nei Latvijai nieko gero nežada. Įdomu tai, kad jeigu Lietuvoje krizę sukėlė populistas R.Paksas, kuris, užuot gynęs Lietuvos interesus Europos Sąjungos struktūrose, visiškai pamiršo užsienio politiką ir visą savo dėmesį nukreipė į nesibaigiančius susitikimus su savo gerbėjais, tai Latvijos premjeras Einaras Repšė, savo rinkimų kampanijoje žadėjęs mirtiną kovą korupcijai, pats į ją įsipainiojo. Beje, ir E.Repšės paskubomis sukurta Naujojo laiko partija buvo kuriama tais pačiais principais, kaip ir Lietuvos prezidentinė Liberalų demokratų. Todėl dabar Latvijoje kalbama, kad ir E.Repšės partija buvo sukurta pagal Maskvos specialistų sudarytą planą.

Latvijos premjeras, kaip atskleidė žiniasklaida, už bankų paskolas, gautas žymiai mažesnėmis nei įprasta palūkanomis, įsigijo daug nekilnojamojo turto, taip pat žemės sklypų prestižiškiausiose Latvijos vietose. Tai padaryti buvo nesunku. Mat E.Repšė yra savas žmogus Latvijos bankininkų sluoksniuose, nes pats dešimt metų dirbo Latvijos centrinio banko vadovu. Anot vieno didžiausių Latvijos laikraščių „Diena“, kuris remiasi tarptautinės organizacijos „Transparancy International“ padalinio „Delna“ duomenimis, E.Repšė įsigijo ne tik butą Rygos centre, bet ir du sklypus Kuržemėje bei Vidžemėje, dvarą Madonoje, dvi sodybas prie vaizdingo Raznos ežero Latgaloje ir 140 hektarų sklypą tame pačiame regione. Latvijos premjeras aiškina, kad tam turtui įsigyti paėmęs paskolas iš „Hansabanko“ ir „NORD/LB Latvija“ už gerokai mažesnes palūkanas nei įprasta. Pasak dienraščio „Diena“, paskolas paėmusiam E.Repšei kas mėnesį reikia mokėti palūkanų po septynis tūkstančius latų, o jo mėnesinis atlyginimas, atskaičius mokesčius, siekia pusantro tūkstančio latų. Tiesa, E.Repšė sakė turįs daugiau kaip 100 tūkst. latų santaupų ir dar gaunąs pajamų iš investicijų į JAV kompanijų vertybinius popierius. Be to, rašoma, kad E.Repšė turi 26 įvairių bendrovių akcijų.

Po šio ir panašių pranešimų Latvija vėl atsidūrė politinėje krizėje. Tuo labiau kad premjeras E.Repšė atleido iš pareigų savo pavaduotoją Ainarą Šleserį, Pirmosios partijos atstovą, kuris esą nepakankamai rėmė valdančiąją centro dešiniųjų koaliciją. Tai rodo, jog koalicijai iškilo rimtas pavojus, nes Pirmosios partijos pirmininkas Erikas Jekobsonas pareiškė, kad Pirmoji partija pasitraukia iš vyriausybinės koalicijos. Anot E.Jekobsono, E.Repšė pats ardo tą koaliciją užsiimdamas „raganų medžiokle“. 2002 metais, kai E.Repšės Naujojo laiko partija laimėjo parlamento rinkimus, ji gavo 26 mandatus iš 100, o krikščionims demokratams artima Pirmoji partija – dešimt mandatų. Be jų, valdančiajai koalicijai dar priklauso Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, turinti dvylika vietų parlamente, bei partija „Už tėvynę ir laisvę“ – septyni deputatai. Jau praėjusių metų rugsėjį (po referendumo dėl stojimo į ES) tarp koalicijos partnerių kilo dideli nesutarimai, o A.Šleserio atleidimas vertinamas kaip koalicijos žlugimas. Tuo labiau kad parlamente, nepaisant premjero E.Repšės prieštaravimų, sudaryta speciali komisija dėl premjero nekilnojamojo turto įsigijimo. Beveik neabejojama, kad E.Repšės vyriausybei bus pareikštas nepasitikėjimas. Tai labai blogas ženklas valstybei likus vos trims mėnesiams iki įstojimo į Europos Sąjungą dienos.

Tačiau E.Repšė pasiduoti neketina ir sakė sudarysiąs mažumos vyriausybę. Tačiau Latvijoje mažai kas tiki, kad tokia vyriausybė išsilaikytų. Todėl vis dažniau kalbama, kad pirmalaikiai parlamento rinkimai – neišvengiami. Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga sakė, jog tokiu atsakingu Latvijai metu nenorinti priešlaikinių parlamento rinkimų, tačiau pati leido suprasti, kad vargu ar galima tikėtis kitos išeities, nes nesutarimai tarp partijų ir vis didėjantys politikų vieni kitų užgauliojimai nieko gero nežada.

Tačiau ir galima vyriausybės krizė dar ne viskas. Vėl pakėlė galvas Latvijos rusakalbiai. Minia įtūžusių ir specialiai sukurstytų rusiškų mokyklų moksleivių, vedami savo mokytojų, protestavo prie Latvijos parlamento rūmų dėl švietimo įstatymo pataisų projekto, kuris numato nuo rugsėjo 1-osios tautinių mažumų kalba dėstyti tiktai tuos dalykus, kurie susiję su tautiniu identitetu ir kultūra. Demonstrantai rusiškai šūkavo, laikė Latvijos vyriausybę ir Latvijos nepriklausomybę įžeidžiančius šūkius. Pasak Latvijos švietimo ministro Karlio Šadurskio, daugiau kaip tūkstantis moksleivių, protestavusių prieš mokymąsi valstybine kalba, buvo girti ir į nesankcionuotą mitingą buvo specialiai suvežti samdytais autobusais. Protestų organizatoriai gąsdina, kad rusų mokyklų mokytojai ir mokiniai „kovos iki paskutinio kraujo lašo“. Beje, tuo pasinaudojus, Rusijoje vėl prasidėjo kiek pritilusi antilatviška kampanija.

Todėl kai kurie užsienio politikos apžvalgininkai daro išvadas, jog, nepaisant to, kad Lietuvos Prezidentas ir Latvijos premjeras patys kalti dėl kilusių politinių krizių, prie jų sukėlimo prisidėjo ir jas organizavo Rusijos specialiosios tarnybos, kad Lietuvos ir Latvijos stojimo į ES ir NATO išvakarėse supriešintų abiejų šalių visuomenę, tuo parodant, jog padėtis jose yra nestabili ir todėl jos nevertos tapti euroatlantinių struktūrų narėmis.

Petras KATINAS

© 2004 "XXI amžius"