BBC – dviprasmiškoje situacijoje

Prieš 82 metus įsteigta Didžiosios Britanijos radijo transliuotoja BBC iki šiol laikoma pavyzdiniu viso pasaulio radijo bei televizijos modeliu ir daugelio ne tik britų, bet ir visame pasaulyje vertinamas autoritetingiausiu informacijos šaltiniu. Ir štai atsitiko, atrodo, neįmanomas dalykas. Ne mažiau garsus aukštas teisėjas lordas Hatonas po aštuonis mėnesius trukusio tyrimo paskelbė net 700 puslapių ataskaitą, jog BBC neteisingai apkaltino Didžiosios Britanijos vyriausybę ir asmeniškai premjerą Tonį Bleirą, kad siekdama pateisinti JAV karinę operaciją Irake ir aktyviai prie jos prisidėjusi Didžiosios Britanijos vyriausybė, o ypač premjeras, apgavo savo piliečius, paskelbdami, jog Irakas turi masinio naikinimo ginklus ir kelia grėsmę pasaulio taikai.

Byla buvo iškelta po to, kai praėjusių metų liepos mėnesį nusižudė Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos ekspertas Deividas Kelis, pateikęs BBC duomenis, teigiančius, kad premjeras T.Bleiras ir vyriausybė sąmoningai išpūtė grėsmę, kurią kelia Irako Sadamo Huseino režimas, nors faktiškai tokios grėsmės nebuvo. Toks teisėjo lordo Hatono sprendimas sukėlė didžiulę BBC darbuotojų ir vadovų sumaištį, tačiau Anglijoje nebūna atsitikimų, kad kas nors drįstų suabejoti teismo sprendimu. Tuo labiau tokio autoritetingo teisėjo kaip lordas Hatonas. Pastarasis priėjo išvadą, kad D.Kelio savižudybė nesusijusi su kilusiu skandalu dėl jo pranešimo BBC. Nors po to, kai BBC paskelbė D.Kelio pateiktas išvadas, Didžiojoje Britanijoje kilo masinės demonstracijos prieš Londono dalyvavimą Irako operacijoje ir reikalavimai atšaukti britų karius iš Irako. Taip pat labai smuko premjero T.Bleiro autoritetas, o pasitikėjimo juo reitingas nukrito net keliolika procentų. Be to, T.Bleiras buvo apkaltintas nuolaidžiavimu Vašingtonui ir net pavadintas JAV prezidento Dž.Bušo liokajumi. Buvo netgi skelbiama, kad Gynybos ministerijos ekspertą D.Kelį nužudė, arba privertė nusižudyti, specialiųjų tarnybų agentai.

Paskelbus tokį teismo sprendimą, kad BBC neteisingai apkaltino vyriausybę ir premjerą T.Bleirą, bemat atsistatydino BBC valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius bei žurnalistas, komentavęs D.Kelio pranešimą. O BBC oficialiai atsiprašė premjero. T.Bleiras atsiprašymą priėmė ir pareiškė, kad nemalonus inicidentas bei nesutarimai su BBC pagaliau baigėsi.

Tačiau britų visuomenė, ypač akademinė ir jaunimas, taip nemano. Laukiama naujų protesto akcijų ir tolesnio T.Bleiro autoriteto smukimo. Tiesa, praėjusią savaitę parlamentas nepalaikė nepasitikėjimo T.Bleiro vyriausybe dėl to, kad vyriausybė nusprendė padidinti mokesčius už aukštąjį mokslą. Politikos apžvalgininkų nuomone, tai tik laikinas premjero laimėjimas. Dauguma Londono laikraščių, netgi leiboristams palankus dienraštis „Guardian“ puola premjerą ir gina BBC. Aišku, tokia kritika gali labai skaudžiai atsiliepti T.Bleirui ir jo Leiboristų partijai per šių metų rudenį įvyksiančius parlamento rinkimus. Tuo labiau kad pačioje Leiboristų partijoje aiškiai jaučiamas skilimas į T.Bleiro šalininkus ir jo aršius kritikus. Kitas dalykas, kaip šie įvykiai atsilieps opozicijoje esančiai Konservatorių partijai, kuriai irgi nelengva. Mat britų konservatoriai pritarė JAV karinei operacijai Irake. Antra vertus, šiuo metu konservatoriai neturi ryškaus savo lyderio. Todėl manoma, kad jie vis dėlto bandys užstoti BBC, kaip ir nemaža britų visuomenės dalis. Tuo labiau kad kiekviena Britanijos šeima, turinti televizorių, moka 116 svarų metinį mokestį (vienas svaras sterlingų – 4,9956 Lt) ir nori gauti objektyvią bei visiškai nepriklausomą informaciją.

Viena aišku, žiniasklaidos kritika dėl teisėjo lordo Hatono sprendimo, neįžvelgusio net menkiausios T.Bleiro klaidos dėl invazijos Irake ir D.Kelio savižudybės, tolydžio didės. Tą prognozuoja visi britų laikraščiai. Premjerui T.Bleirui taip pat kyla pavojus, kad didelė dalis dabar valdančiosios partijos narių nepritaria savo vadovo užsienio ir vidaus politikai. Tą rodo praėjusios savaitės balsavimas parlamente, kai vyriausybės pasiūlymą dėl mokesčių už aukštąjį mokslą padidinimo pavyko priimti tik vos šešių balsų dauguma.

Petras KATINAS

© 2004 "XXI amžius"