"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2004 m. gegužės 12 d., Nr. 9 (78)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Sulaukė atpildo

Marionetinis „prezidentas“
Achmadas Kadyrovas

Šiemet Rusijoje kur kas pompastiškiau nei ankstesniais metais buvo pažymėta gegužės 9-oji – pergalės Antrajame pasauliniame kare 59-osios metinės. Prieš tai visa Kremliaus kontroliuojama Rusijos žiniasklaida porą mėnesių skelbė straipsnius ir rodė siužetus apie Raudonosios armijos galybę ir didvyriškumą, pylėsi liaupsės Stalinui ir dabartiniam Rusijos prezidentui V.Putinui, kuris vėl pradėjo stiprinti armiją, kaip pagrindinę Rusijos tapimo supervalstybe jėgą. Pats V.Putinas, gegužės 9-ąją stebėdamas iškilmes Maskvoje, buvo puikiausios nuotaikos ir aukščiausių armijos generolų apsuptyje kėlė tostus už armiją ir jos vadus. Tačiau labai greitai prezidentą sukrėtė netikėta žinia iš Čečėnijos. Čečėnijos sostinėje Grozne, kur centriniame miesto „Dinamo“ stadione taip pat vyko didelės iškilmės ir paradas pergalės dienos proga, čečėnų laisvės kovotojai įvykdė bene didžiausią savo išpuolį per visą Čečėnijos karo istoriją. Centrinėje stadiono tribūnoje, kurioje buvo marionetinis „prezidentas“ Achmadas Kadyrovas, vadinamosios Čečėnijos vyriausybės nariai, okupacinės armijos generolai ir kiti aukštieji rusų karininkai, nuaidėjo galingas sprogimas. Tai įvyko tada, kai tik A.Kadyrovas baigė sakyti kalbą, kurioje gyrėsi savo laimėjimais, kartojo globėjo Rusijos prezidento V.Putino žodžius apie tai, jog padėtis Čečėnijoje stabilizavosi, ir prisiekinėjo, kad jau artimiausiomis savaitėmis ir dienomis bus sunaikinti Čečėnijos prezidentas Aslanas Maschadovas, labiausiai Maskvos nekenčiamas čečėnų karo vadas Šamilis Basajevas bei kiti laisvės kovotojai.

Sprogimo metru žuvo pats A.Kadyrovas, vadinamosios valstybės tarybos pirmininkas Huseinas Isajevas, sunkiai sužeisti Čečėnijos marionetinės vyriausybės vidaus reikalų ministras Ali Alchanovas ir Rusijos okupacinių pajėgų vadas generolas pulkininkas Valerijus Baranovas. Pastarojo būklė itin sunki, jam amputuota koja.

Beje, čečėnų kovotojai ne kartą buvo pareiškę, kad išdavikas A.Kadyrovas, anksčiau ar vėliau, susilauks pelnyto atpildo. Į jį jau buvo pasikėsinta net septynis kartus, o kitais pranešimais, net dvidešimt kartų. Čečėnų kovotojų neapykantą išdavikui A.Kadyrovui lėmė tai, kad jis, gimęs 1951 metais Karagandoje, čečėnų tremtinių šeimoje, per pirmąjį Čečėnijos karą buvo jos musulmonų vyriausiasis dvasinis vadovas (muftijus) ir aktyviai ragino čečėnus priešintis rusų okupantams. Be to, pats A.Kadyrovas ne kartą dalyvavo čečėnų kovotojų karinėse operacijose ir už tai buvo apdovanotas aukščiausiu Čečėnijos Respublikos-Ičkerijos „Tautos garbės“ ordinu. Tačiau 1999 metais, kai V.Putinas pradėjo antrąjį negailestingą karą prieš Čečėnijos laisvės kovotojus, A.Kadyrovas persimetė pas okupantus ir labai greitai tapo ištikimiausiu Maskvos sąjungininku. Už tokį uolumą Kremlius atsidėkojo ir 2003-iaisiais surengė Čečėnijos „prezidento“ rinkimus, per kuriuos A.Kadyrovas buvo išrinktas Čečėnijos prezidentu. Visos tarptautinės organizacijos nepripažino tų rinkimų, netgi Rusijos laikraščiai spausdino feljetonus apie tai, kaip vyko šie rinkimai, per kuriuos už A.Kadyrovą „balsavo“ 95 proc. rinkėjų!

Tuoj po sprogimo Grozne Rusijos prezidentas V.Putinas nutraukė visas iškilmes Maskvoje ir į Kremlių buvo skubiai atgabentas A.Kadyrovo sūnus Ramzanas, kuris pagarsėjo Čečėnijoje savo žiauriais susidorojimais su tėvynainiais ir faktiškai vadovavo iš kriminalinių nusikaltėlių sudarytiems saugumo smogikų būriams, kurie grobė taikius gyventojus, vėliau už didelę išpirką juos atiduodavo giminėms arba sušaudydavo. R.Kadyrovo gaujos kelia siaubą čečėnams ir jų bijomasi kur kas daugiau nei okupacinės rusų armijos specialiųjų dalinių. Tai, jog pirmiausia į Kremlių buvo atskraidintas A.Kadyrovo sūnus Ramzanas, rodo, kad V.Putinas jau pasirinko Čečėnijos prezidento įpėdinį per būsimuosius „rinkimus“. Kol kas Čečėnijos prezidento pareigas eina marionetinės Čečėnijos vyriausybės vadovas Sergejus Abramovas, kuris pareiškė vykdysiąs velionio A.Kadyrovo pradėtus darbus kovojant su „banditais“ ir keliant Čečėnijos ekonomiką. Apie kokį ekonomikos kėlimą kalbėjo S.Abramovas, nesupranta net Kremliui pataikaujanti Rusijos žiniasklaida. Joks ekonominis gyvenimas Čečėnijoje nevyksta, o pinigus, kuriuos skiria Maskva „ekonomikai kelti“, išgrobsto Kadyrovo klanas.

Ši čečėnų kovotojų operacija, beveik visų apžvalgininkų nuomone, parodė didelį čečėnų kovotojų profesionalumą ir sugebėjimą smogti ten, kur atrodė visiškai neįmanoma. Centrinis Grozno stadionas buvo labai kruopščiai saugomas, o prieš gegužės 9-osios iškilmes visas stadiono tribūnas, ypač centrinę, kur sėdi aukščiausieji marionetinės vyriausybės nariai ir okupacinės armijos generolai, po milimetrą tikrino, panaudodami visas turimas priemones, Rusijos saugumo specialistai. Dabar jie aiškina, kad esą sprogmuo buvo sumontuotas dar prieš kelis mėnesius, kai vyko centrinės stadiono tribūnos remontas, kurio darbus irgi nuolat prižiūrėjo iš Maskvos atsiųsti Rusijos FSB specialistai, o vykdė ne čečėnų, bet rusų darbininkai.

Be abejonės, ši čečėnų laisvės kovotojų operacija niekais pavertė prezidento V.Putino ne kartą pareikštus įtikinėjimus, kad karas Čečėnijoje baigėsi, o prezidento A.Maschadovo ir vado Š.Basajevo likvidavimas – tiktai dienų klausimas. Čečėnų kovotojų surengta keršto okupantams ir jų talkininkams operacija parodė, jog tikrieji padėties šeimininkai Čečėnijoje yra ne okupacinės armijos generolai, o laisvės kovotojai.

Kiek iš viso yra žuvusiųjų, niekas tiksliai nežino, nes užsienio ir Rusijos žurnalistai į Čečėniją beveik neįleidžiami. Oficialiai Maskvos skelbiami duomenys irgi kaskart pateikiami vis kiti – nuo penkių iki 40 žuvusiųjų ir 55 sužeistųjų. Tačiau esmė ne ta. Smogtas didžiulis smūgis prezidento V.Putino ir jo šlovinamos Rusijos armijos prestižui.

Petras KATINAS

EPA-ELTA nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija