"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2004 m. balandžio 28 d., Nr. 8 (77)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Tėvynės sąjunga –
Lietuvos balsas Europoje

Balandžio 3 dieną Vilniuje vykusiame Tėvynės sąjungos tarybos posėdyje reitingavimu patvirtintas 26 kandidatų į Europos Sąjungos Parlamentą sąrašas. Pirmosios penkios vietos patikėtos: Vytautui Landsbergiui, Audroniui Ažubaliui, Algirdui Avižieniui, Emanueliui Zingeriui ir Laimai Andrikienei. Akcentuota, kad Tėvynės sąjungos sąrašas – stipriausias iš visų partijų, nes dauguma šio sąrašo narių turi neįkainojamą darbo europinėse struktūrose patirtį.

Pristatytas ir aptartas rinkimų į Europos Sąjungos Parlamentą programos projektas. Jame pažymima, kad Tėvynės sąjunga – tai Lietuvos balsas Europoje, nes ši partija priklauso įtakingiausiai Europos Parlamento politinei jėgai – Europos liaudies partijai, todėl į EP išrinkti TS nariai, o tuo pačiu ir Lietuva, bus geriausiai išgirsta. Būsimojoje programoje akcentuojama būtinybė gaivinti tvirtą krikščionišką šeimą ir dvasines vertybes, į kurias dėmesys Europoje atkreiptas tik pastaruoju metu. Svarbūs programos projekto punktai: būti europiečiu, bet neprarasti savo tautinio ir kultūrinio išskirtinumo; kurti darbo vietas, tuo stiprinant žmonių galimybę išgyventi; ekonomiką grįsti žiniomis ir kt. Pabrėžiama, kad TS atstovai EP priešinsis Rusijos bandymams manipuliuoti Europos valstybėse egzistuojančiais skirtingais požiūriais ir skaldyti Europą.

Pritarta susitarimo prieš Seimo rinkimus su Liberalų ir centro sąjunga galimybei.

Tarybos posėdį vedė Arvydas Vidžiūnas ir Povilas Jakučionis.

Švenčiame laisvės vestuvių dieną

„Kas gi įvyko per šią savaitę? – sveikindamas Lietuvai tapus Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos dalimi retoriškai klausė Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius ir čia pat atsakė: – Aš manau, kad mes galime save sveikinti su apginta ir įtvirtinta laisve. Galima drąsiai sakyti, kad ne taip seniai laisvę gynėme stovėdami petys petin ir susikibę rankomis, dabar ją ginsime belgų naikintuvais, skrendančiais petys į petį, sparnas į sparną. Kovo 11-oji yra lyg ir mūsų laisvės gimimo diena, o stojimo į NATO dieną pavadinčiau mūsų laisvės vestuvių diena, jeigu leisite padaryti tokį švelnų lyrinį nukrypimą.

Kaip žinote, vestuvėse dalyvauja ne tik jaunasis ir jaunoji. Būna šiek tiek sukti uošviai ir intriguojančios uošvienės. Vedybų architektas liaudiškai vadinamas piršliu, bet apie jį šiek tiek vėliau.

Viena, ką šiandien galima tvirtai pasakyti: mes nebesame vienui vieni. Jaunoji nebe vienui viena. Mes – šeimoje. Galime vardyti daug sesių: Amerika, Didžioji Britanija, Norvegija, net ir mažoji Islandija. Tai didelė ir galinga šeima. Mūsų tėvai, – tremtiniai ir partizanai – sunkiai galėjo tikėtis, kad mes – jų vaikai ir vaikaičiai – gyvensime tokioje šeimoje, bet jie nebuvo nustoję vilties, ir pagaliau ta viltis su griausmais nusileido Zokniuose. Viltis tapo realybe.

Mes, Tėvynės sąjunga, šią dieną galime švęsti kaip savo šventę. Mes siekėme šios dienos, nors buvome išjuokiami kaip naivūs romantikai. Buvo sakoma, kad Lietuva pasieks tik narystės Europos Sąjungoje, o NATO liks už atvirų, bet neperžengtų durų slenksčio. Mes skyrėme gynybai pinigų, kai kiti rinko parašus, kad krašto apsaugai Lietuvoje skiriama per daug pinigų. Visgi šiandien švenčiame kartu su tais, kurie į NATO ėjo per petį žvilgčiodami į praeitį ir į kaimyną Rytuose ir kuriuos vis reikėjo pastumti ir paraginti, kad nepamestų kelio.

Tuo keliu mes sėkmingai ėjome dėl to, kad turėjome puikų architektą, kurį pavadinau piršliu. Nėra abejonių, kas buvo tas piršlys, kuris, kaip paprastai per vestuves, gauna pylos. Jis kariamas, gąsdinamas, bet vedybos vis tiek įvyksta. Piršliui tų vedybų metu tenka išnaudoti visą savo išmintį ir gudrumą, kad įtikintų ar sugundytų. Visi žino, kad vedybos įvyksta tik piršlio sumanios veiklos dėka. Noriu jūsų visų vardu pasveikinti ir padėkoti šitų vedybų architektui, pirmajam nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovui Vytautui Landsbergiui.

Tame kelyje į vedybas daug buvo pabrolių, pamergių, buvo ir dėdžių, rūpestingai prižiūrėjusių, kad nenukryptume nuo kelio. Noriu padėkoti tiems, kurie ypač daug padarė, kad mes ateitume į šią dieną. Visų pirma tiems, kurie šios dienos laukė 50 metų: pokario miškuose, tremtyse, rezistencijoje“, – kalbėjo A.Kubilius ir padėkos raštus-atmintines įteikė buvusiems partizanams: Andriui Dručkui, Augustinui Švenčioniui, Antanui Lukšai, Vytautui Raibikiui, Jonui Čeponiui, Antanui Gabužiui. Padėkos raštai buvo įteikti ir jau nepriklausomos Lietuvos veikėjams: J.A.Katkui, E.Zingeriui, A.Ažubaliui, R. Juknevičienei, G. Kurilienei, M. Juozapavičiui, B. Launikoniui, R. Kaminskui, R. Kelevišiui, L. Zakarevičienei, M. Meškelevičiūtei, V. Jonikui.

Eilės tapti Tėvynės sąjungos nariais

Pasidžiaugęs Tėvynės sąjungos NATO stojimo proga Kaune surengta švente, kurioje dalyvavo per aštuoni tūkstančiai žmonių, ir eilėmis norinčių patekti į lietuvišką kino filmą apie partizanus „Vienui vieni“, A.Kubilius pasidžiaugė ir eilėmis norinčių tapti Tėvynės sąjungos nariais. Šventės proga buvo pasveikinta ir padėkota keliasdešimčiai naujų narių, apsisprendusių tapti TS nariais tokiu svarbiu Lietuvai momentu – jai tampant NATO nare.

Lietuvą reikia saugoti nuo naujųjų gelbėtojų

Apibendrinęs pastaruosius penkis mėnesius Lietuvoje vykstančius gėdingus Prezidento apkaltos įvykius, A.Kubilius sakė: „Jeigu būtų įsiklausyta į mūsų raginimus praėjusių metų lapkričio mėnesį suvažiavime, šiandien būtume žymiai stipresni. Be abejo, kai Prezidentas bus atstatydintas ar atsistatydins, Lietuvos dar lauks nelengvas laikotarpis, brendant iš tos ligos, į kurią visuomenė buvo įstumta“.

A.Kubilius, numatydamas, kad kartu su Europos Parlamento rinkimais vyks ir Prezidento rinkimai, sakė: „Reikia išrinkti tokį Prezidentą, kuris grąžintų šios institucijos autoritetą, kuris grąžintų susitaikymą tautoje ir valstybės autoritetą, per tuos penkis mėnesius neatsakingai išbarstytą. Drąsiai galiu pasakyti, kad Rolandui Paksui laimėti Prezidento rinkimus nėra galimybės. Mes turėsime stiprų kandidatą. Aptarti tai TS tarybai gali tekti susirinkti po poros trejeto savaičių. Svarstome įvairius galimus sutarimus su kitomis partijomis. Mūsų sprendimą lems užsakyta plati sociologinė visuomenės apklausa, kuria siekiama ištirti, kokia visuomenės nuomonė po šios politinės krizės ir kokie galimi kandidatai.

Ypatingos svarbos bus ir Seimo rinkimai. Mes padarysime viską, kad kitas Seimas būtų darbingas ir pilietiškas. Būsimą Seimą reikia gelbėti nuo „gelbėtojų“, todėl mūsų vieną iš misijų esu pavadinęs „gelbėti nuo gelbėtojų“. Vienas gelbėtojas jau susikompromitavo, bet aiškiai matome, kad Jurijaus Borisovo, Ivano Paleičiko įpėdinis jau parengtas ir eina į politinę sceną. Vienas iš Viktoro Uspaskich tikslų – įsipilietinti tarp normalių Lietuvos politinių partijų. Todėl ieškoma įvairių būdų, kaip per trečius penktus asmenis surasti ryšius net ir su mūsų partija. Manau, kad bandoma dirbti ir su kitomis partijomis. Sakyčiau, kad yra bandoma daryti taip, kaip buvo bandoma 2000 metais – kurti Naująją politiką-2, apeliuojant į valstybiškai mąstančius Lietuvos politikus ir sakant: jeigu nepasitikite Darbo partija, tai duokite savo žmones, tegu jie bus atsakingi už nacionalinį saugumą, užsienio politiką. Toks sumanymas Darbo partijai padėtų tapti normalia partija. Mes apie tai svarstėme prezidiume ir su tokiais pasiūlymais nesutiksime.

Darbų laukia daug, ir šiemet šventės nebus ilgos“.

Kryžkelė Rytai-Vakarai

Vytautas Landsbergis pažvelgė į Lietuvos kelio į NATO pradžią, prisimindamas tuometinio generalinio sekretoriaus Manfredo Vernerio indėlį.

Aptardamas Lietuvos vidaus padėtį, sakė: „Mes visada turėsime būti budrūs ir visada turėsime dirbti politinį darbą su tais žmonėmis, su kuriais galima dirbti įvairiose partijose. Lietuvos buvimas kryžkelėje Rytai-Vakarai neleidžia atsipalaiduot“.

Kalbėtojas atkreipė dėmesį, kad liepos mėnesį baigiasi kariuomenės vado gen pulk. Jono Kronkaičio kadencija.

„Paaiškėjo, kad Lietuvoje iš tikrųjų yra valdomas Prezidentas, – tai labai pavojinga situacija, – ir jos tęsinys gali būti taip pat valdomas arba įtakojamas Prezidentas, o maksimalus uždavinys – valdomas Seimas, – sakė kalbėtojas. – Bazė yra – Lietuvos vidinė būsena. Reikia atlikti tam tikras rekolekcijas. Vieną sykį esu mėginęs parašyti trumpą atsiprašymą už savo klaidas. Manau, kad tuomet ne viską pasakiau. Dabar kaip paprastas partijos narys, galiu pasakyti daugiau ir prisiimti daugiau. Galimas dalykas, kad ir mūsų partijai reikia būti švaresnei. Reikia pasakyti, kur mes, būdami idealistai, principų partija, vis dėlto nueidavom ir tam tikrais pragmatiško manevravimo keliais.

Mes turime išlikti Lietuvos pastovumo ir vakarietiškos krypties šerdimi. O išbandymai gali būti dideli“.

Kalbėdamas kaip Politikos komiteto pirmininkas, V.Landsbergis pateikė papildyto komiteto narių sąrašą (A. Švenčionis, A. Blažys, V. Jonikas, J. A. Katkus, R. Kupčinskas, G. Trimakaitė, G. Uogintas, E. Zingeris), kurį taryba patvirtino.

Baigdamas profesorius paskaitė pluoštelį savo politinės publicistikos.

Geriausias sąrašas Europos Parlamento rinkimuose

J. Razma pateikė TS prezidiumo sudarytą kandidatų rinkimuose EP sąrašą, kuriame buvo atsižvelgta į reitingavimo skyriuose rezultatus. Prieš teikiant balsavimui, buvo atkreiptas dėmesys, kad Tėvynės sąjungos kandidatų sąrašas yra stipriausias iš visų partijų, nes jame didelę dalį sudaro žmonės, kurie jau daug metų dirba tarptautinėse struktūrose ir šioje srityje turi didžiulę patirtį. Audronius Ažubalis ir Emanuelis Zingeris yra buvę Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkai, Laima Andrikienė – Europos reikalų ministrė, Egidijus Vareikis– su Europos liaudies partija dirbantis jau nuo 1991 metų; Algirdas Avižienis – žinomas ne tik Lietuvoje kaip Vytauto Didžiojo universiteto vienas kūrėjų ir pirmasis rektorius, bet ir aukštai vertinamas pasaulinio lygio mokslininkas. „A.Avižienis Lietuvoje žinomas mažiau negu Vakaruose, – sakė V.Landsbergis. – Robote, kuris dabar važinėja po Marsą, yra dalis ir Avižienio smegenų“.

Saulius Šeštakauskas pristatytas kaip žinomas verslininkas; Aušrys Macijauskas – smulkiųjų žemės ūkio verslininkų atstovas; Vida Augustienienė – tarptautinės pacientų teisių gynimo organizacijos veikėja; Skirmantė Kondratienė – išeivijos atstovė – Ronaldo Reigano vyriausybėje buvusi viceministrė ir t.t.

Taryboje buvo reitinguojamas 41 kandidatas. Nors praėjusiame tarybos posėdyje balsuojant buvo nuspręsta, kad V.Landsbergis tampa sąrašo lyderiu, prieš rinkimus jis pats išreiškė pageidavimą dalyvauti reitingavime lygiai su kitais kandidatais. Ir lyderio vietą jis išlaikė. Kiti, patekę į 26-uką: A. Ažubalis, A. Avižienis, E. Zingeris, L. Andrikienė, K. Masiulis, E. Vareikis, P. Musteikis, V. Aleknaitė, R. Dagys, A. Dumčius, S. Šeštakauskas, V. Augustinienė, R. Alekna, A. Macijauskas, E. Simanaitis, B. Kuzmickas, K. Platelis, V. Ališauskas, V. Povilionis, A. Račas, G. Dubauskas, S. Kondratienė, A. Vazbys, D. Žalimas, R. Garbaravičius.

Lietuva į Europą eina alkana sėkmės

A.Ažubalis, pristatydamas rinkimų į Europos Sąjungos Parlamentą programos projektą, sakė, kad nė viena partija nebuvo užsibrėžusi tokių aukštų tikslų – atvesti Lietuvą į Europos Sąjungą ir NATO, kaip Tėvynės sąjunga. „Ir tuos tikslus mes pasiekėme. Dabar reikia dirbti toliau“.

Dėl programos projekte akcentuojamų krikščioniškos šeimos vertybių ir dėmesio dvasinėms vertybėms niekas nesiginčijo, bet reikėjo tikėtis, kad diskusiją sukels projekte užfiksuota frazė: „Tapti europiečiais ir išlikti lietuviais“. Lietuviui jo tautinis išskirtinumas visada buvo svarbus. Tiksliausio posakio dar bus ieškoma.

„Ko mes einame į Europą? Vardan Lietuvos interesų, – sakė A.Kubilius. – O kokie svarbiausi mūsų interesai einant į Europą? Daugelis dalykų yra svarbių, bet pagrindinis tikslas, manau, yra sėkmės Lietuva. Lietuva – ne Europos atsilikėlė, o Europą sparčiausiai besivejanti naujoji jos narė. Mes esame alkani sėkmės. Todėl mums reikia tokios Europos politikos, kuri būtų palankiausia mums veržtis į priekį. Mes ateiname turėdami aiškius interesus. Atitinkamos politikos reikia ir Lietuvos viduje“.

Rinkimų į EP programos projektas buvo priimtas už pagrindą. A. Ažubalio vadovaujama darbo grupė pasiūlymų ir pataisų lauks dar savaitę ir galutinį variantą pateiks kitam Tėvynės sąjungos tarybos posėdžiui.

Liberalų ir centro sąjungos bendradarbiavimas

J.Razma, apgailestavęs, kad Tėvynės sąjunga šiuo metu neturi artimo partnerio vertybine prasme, pristatė Tėvynės sąjungos ir Lietuvos liberalų bei centro sąjungos susitarimo dėl bendrų kandidatų Seimo rinkimų vienmandatėse apygardose projektą. Jis pabrėžė, kad bendradarbiavimas padidins partijos konkurencingumą ir rinkėjams duos gerą ženklą, jog sutarimas galimas ne tik kairėje, bet ir centro-dešinėje. Tėvynės sąjungos taryba buvo tokios pat nuomonės. Prezidiumui patikėta derybas tęsti.

Audronė V. ŠKIUDAITĖ


Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija