Maskvos taktika ir strategija

Petras KATINAS

Kada 1999 metais NATO narėmis tapo Lenkija, Čekija ir Vengrija, Maskvos pareiškimai priminė graudžias dejones: būkite žmonės, nelieskite nors buvusių respublikų. Kaskart tos aimanos darėsi vis graudesnės. Tiesa, retsykiais jos buvo papildomos grasinimais imtis atsakomųjų veiksmų. Dabar, Baltijos valstybėms tapus Aljanso narėmis, buvo sukeltas didžiulis triukšmas dėl iškilusios vos ne mirtinos grėsmės Rusijai. Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas ir gynybos ministras Sergejus Ivanovas tą grėsmę įžiūri Latvijoje: ten, už 50 kilometrų nuo Rusijos sienos, pernai pastatytas radaras, kuriuo galima stebėti ne tik Baltijos valstybių, bet ir Baltarusijos bei Rusijos vakarinės dalies oro erdvę. Bet, pasirodo, Lietuvoje dislokuoti keturi Belgijos ginkluotųjų pajėgų naikintuvai F-16 yra patys pavojingiausi. Dėl to Rusijos gynybos ministras S.Ivanovas bemat surengė Rževe Rusijos priešlėktuvinės gynybos pajėgų mokymus, kuriuose, kaip skelbia Rusijos spauda, buvo imituojami veiksmai tuo atveju, jeigu Lietuvoje dislokuoti NATO naikintuvai pažeistų „sąjunginės“ Rusijos-Baltarusijos valstybės sieną.

Dar aiškiau pasisakė Rusijos Dūmos revanšistinės frakcijos „Rodina“ lyderis Dmitrijus Rogozinas. Pareiškęs, jog reikia paversti Kaliningrado anklavą geležiniu Rusijos kumščiu ir liautis sekti pasakas apie kažkokią laisvą ekonominę zoną, D.Rogozinas visai nusikalbėjo. Jo žodžiais tariant, neseniai įvykusiuose Šiaurės laivyno manevruose Barenco jūroje, kai nepavyko paleisti naujausio modelio balistinių raketų, tai galėjo atsitikti „dėl priešų surengtos diversijos panaudojant elektromagnetinį ir elektroninį ginklą, kuriais buvo sunaikintos Rusijos raketų paleidimo sistemos“. „Jeigu tai pasitvirtins, tai jau reikia vertinti kaip atviros agresijos aktą“, - teigė D.Rogozinas. O buvęs Rusijos karinių oro pajėgų vadas Anatolijus Kornukovas saldofoniškai atvirai išrėžė: „Reikia pagaliau baigti tuščias kalbas apie NATO lėktuvus. Pažeidė sieną – numušti be jokių ceremonijų, ir baigta“.

Na, o Federacijos Tarybos gynybos ir saugumo komiteto pirmininkas Viktoras Ozerovas iškėlė naują idėją, kaip reikia nubausti JAV ir NATO. Anot V.Ozerovo, Rusijai būtina ieškoti sąjungininkų vadinamojoje Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijoje. „Mes privalome nedelsdami įteisinti santykius su Indija ir Kinija, ypač gynybos ir saugumo srityje“, - sakė V.Ozerovas. Ketverius metus atstovavęs Rusijai NATO štabe, dabar Dūmos gynybos komiteto pirmininkas Viktoras Zavarzinas pareikalavo žymiai padidinti išlaidas gynybai. Tačiau V.Zavarzinas taip pat siūlo bendraujant su NATO efektyviau pasinaudoti politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis. Mat, anot V.Zavarzino, „NATO nariai laikosi skirtingų pozicijų, ypač dėl Irako. Todėl pirmiausia Rusijai tenka remtis tomis skirtingomis pozicijomis. Su NATO darbuotis galima. Sunku, bet galima. Ir reikia“. Taigi, paprastai kalbant, tas Maskvos darbas bus skiriamas senųjų Aljanso valstybių, pirmiausia Vokietijos ir Prancūzijos, ir naujųjų narių iš Rytų bei Vidurio Europos supriešinimui. Tai aišku kaip dukart du. Tokioje situacijoje įdomūs garsaus JAV politologo, Ričardo Niksono už taiką ir laisvę centro prezidento Dmitrijaus Saimso pastebėjimai, pateikti šiomis dienomis per valstybinę Rusijos televiziją. Pasak D.Saimso, šiuo metu Rusijos politiką smarkiausiai puola labai įtakingų JAV laikraščių „Washington Post“, „New York Times“ ir kitų didžiųjų šalies laikraščių žurnalistai. Jų straipsniuose ir komentaruose rašoma, jog visai galimas dalykas, kad Rusijoje atgimsta stalinizmas, vis labiau stiprėja neoimperializmas. Be to, teigiama, jog prezidentą Džordžą Bušą supa žmonės, „neturintys tvirtų įsitikinimų“. Aišku, tokios užuominos JAV didžiuosiuose laikraščiuose pirmiausia skirtos JAV valstybės sekretoriui Kolinui Pauelui ir prezidento patarėjai Kondalizai Rais, kurie esą nepasako Dž.Bušui, kas vyksta Rusijoje. Ypač didieji laikraščiai sukritikavo paskutiniuosius K.Pauelo ir K.Rais pareiškimus, kai jie Rusiją ir prezidentą V.Putiną pavadino „patikimais JAV partneriais“.

Aišku, Vašingtonui, vis labiau klimpstančiame Irako smėlynuose, šiuo metu nelabai naudinga bloginti santykius su Maskva. Beje, ir pačiai Maskvai, kuri net „šaltojo karo“ laikais be perstojo žvangino ginklais, santykiai su JAV buvo svarbiausi. Tai nepasikeitė ir žlugus Sovietų Sąjungai, kai JAV tapo vienintele supervalstybe pasaulyje. Šiandien Jungtinėse Valstijose gyvena du kartus daugiau žmonių nei Rusijoje, o pagal bendrąjį vidaus produktą JAV lenkia Rusiją daugiau nei dešimt kartų, jau nekalbant apie išlaidas gynybai, kurios viršija Rusijos išlaidas net 50 kartų.

D.Saimsas aiškina, kad nepasitenkinimas Maskvos politika kilo nuėjus nuo politinės scenos buvusiam prezidentui B.Jelcinui ir užsienio reikalų ministrui A.Kozyrevui. „Tuo metu, kai B.Jelcinas atvykdavo į Vašingtoną, iš derybų kabineto būdavo išvaromi visi patarėjai, B.Jelcinas nugirdomas ir šitaip išgaunami palankūs Vašingtonui sprendimai“, - kalbėjo D.Saimsas per Rusijos televiziją ir pridūrė, kad su ta Rusija, kuri tiktai kaulijo pinigų iš JAV, buvo kur kas lengviau susitarti nei su V.Putino Rusija, kuri demonstruoja ekonominį pakilimą ir stiprina savo įtaką tarptautiniuose reikaluose. D.Saimsas taip pat aiškino, jog, nepaisant Rusijos politikos pasikeitimo, su V.Putinu visgi sunku derėtis, tačiau jeigu susitariama, tai V.Putinas, kitaip nei B.Jelcinas ar buvę sovietiniai gensekai, visada laikosi duoto žodžio.

Po NATO generalinio sekretoriaus vizito į Maskvą gerokai pasikeitė aukščiausių Kremliaus pareigūnų griežta retorika dėl Aljanso plėtros. Daugelį nustebino Rusijos gynybos ministro S.Ivanovo pareiškimas, kad Rusija sieks glaudesnių santykių su NATO, ir jis netgi užsiminė, jog kartu su NATO karo laivais Rusijos laivai patruliuos Viduržemio jūroje, taip pat dar šiemet bus pasirašytas NATO ir Rusijos susitarimas, kuris leis NATO kariniams daliniams įžengti į Rusijos teritoriją, o rusų armijos daliniams – į Aljanso valstybių teritoriją. Jeigu toks susitarimas bus pasirašytas, tai būtų tiesiog precendento neturintis atvejis, kuris vargu ar galės sulaukti pritarimo, ypač naujųjų NATO valstybių. Rytų Europos žiniasklaidoje jau pasirodė gana pesimistiškų prognozių, jog toks JAV ir Aljanso vadovų koketavimas su Maskva nieko gero nežada buvusioms sovietų imperijos kolonijoms. Jau net užsimenama apie antrąjį Miuncheną ar Jaltą. Ypač tokiu atveju, jeigu Jungtinės Valstijos nebepakels Irako naštos.

© 2004 "XXI amžius"