"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2004 m. gegužės 26 d., Nr. 10 (79)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Migla nesisklaido

Petras KATINAS

Darosi vis labiau aišku, kad Europos Sąjungos plėtra turės didelės reikšmės Briuselio santykiams su Maskva. Tačiau kokie bus santykiai – visiškai neaišku. Sprendžiant iš paskutiniųjų ES ir Rusijos derybų, vadinamieji Briuselio biurokratai nedrįso net priminti Maskvai, kad kišimasis į Baltijos valstybių reikalus yra nedraugiškas aktas ne tik šių šalių, bet ir visos ES atžvilgiu. Toks ES vadovų tūpčiojimas apie Maskvą iš dalies suprantamas. O ypač dabar, kai naftos kaina pasaulinėje rinkoje viršijo 40 JAV dolerių už barelį. Nuo Rusijos energetinių išteklių labai priklausančios ES šalys stengiasi nematyti daug ko. Pavyzdžiui, beveik nereaguota į Rusijos šnipų išsiuntimą iš Lietuvos, Latvijos ir Slovakijos. Tuo labiau kad kairiųjų Lietuvos politikų žvilgsniai, vėl kaip ir okupacijos metais, atsukti į Rytus. Štai kandidatė į Prezidento postą, pirmaisiais nepriklausomybės metais buvusi premjerė, dabar pasiskelbusi pirmalaikių Prezidento rinkimų favorite, teigia, kad tapusi Prezidente pirmiausia imsis aktyvios užsienio politikos ir visokiais būdais skatins ES vystyti partnerystės santykius su Rusija. Taigi, be keletos atvirų Rusijos draugų, Lietuvos Seime atsirado dar viena Maskvos draugė. Nors, tiesą sakant, ji tokia visada buvo. Pasak ekspremjerės, atėjo metas pagaliau baigti kalbas apie Rusijos grėsmę, o Lietuvai būtini aktyvūs ekonominiai ir politiniai santykiai su Maskva, kaip ir su Minsku. „Manau, kad partnerystė su Rusija yra labiausiai prioritetinė ir net ES šiandien laiko juos strateginiais. Iki šiol panašūs žodžiai Lietuvoje sukeldavo įtarimus“, - pareiškė ši viena nuosekliausių Rusijos mylėtojų. Aišku, siekdama draugystės su Maskva ir Minsku, pretendentė į Prezidento postą ne vieniša ir susilaukia pritarimo ne tik iš nemažos dalies socialdemokratų parlamentarų. Štai ką neseniai Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Besiplečianti Europa“ kalbėjo Baltarusijos vadinamojo nacionalinio susirinkimo tarptautinių reikalų ir nacionalinio saugumo tarybos pirmininkas Nikolajus Čerginecas. Pareiškęs, kad Lietuvos tapimas NATO ir ES nare yra lietuvių reikalas, N.Čerginecas tuo pačiu pabrėžė: „Tačiau panašūs kaimynų žingsniai verčia mus kruopščiai analizuoti situaciją. Jeigu ekonominiame ir politiniame bendradarbiavime su Rusija ir yra tam tikrų nesklandumų, tai karinėje – absoliutus tarpusavio supratimas. Šiandien mes stipriname priešlėktuvinę gynybą, įrengiame naujausias šiuolaikines ginkluotės sistemas“. Kalbėdamas apie santykius su Lietuva, N.Čerginecas išreiškė pageidavimą, kad būtų sukurta tarpparlamentinė Baltarusijos ir Lietuvos grupė, bet apgailestavo, jog Lietuva tam dar nepasirengusi. Todėl ragino sekti Lenkijos pavyzdžiu, su kuria tokia grupė jau sukurta. Minsko atstovas apgailestavo, kad Lietuvoje buvo sukeltas skandalas, kai keturi Seimo nariai lankėsi Baltarusijoje ir džiaugėsi jos pasiektais laimėjimais. Tuo tarpu N.Čerginecas kritikavo tuos mūsų Seimo narius, kurie palaiko santykius su antilukašenkiška opozicija. Jis pabrėžė, kad Baltarusijos opozicija neturi jokio autoriteto, liaudis jos nepalaiko, nes opozicija sugeba tik kritikuoti. „Todėl turėti reikalų su opozicija – nešvarus reikalas“, - teigė svečias iš Minsko. Ir čia pat gyrė Lenkijos Senato pirmininką, kuris, apsilankęs Baltarusijoje ir išvydęs grandiozines statybas, dirbančias gamyklas, tiesiog žado neteko ir esą pareiškė: „Kvailystė tikėti jūsų opozicijos spauda, kuri Lenkijoje skleidžia melagingus gandus“. Todėl įsakmiai patarta taip elgtis ir Lietuvos politikams. Ragindamas sekti kai kurių Lenkijos politikų pavyzdžiu, N.Čerginecas nepaminėjo svarbiausio Varšuvos triukšmadario – Andžejaus Leperio, radikaliosios „Savigynos“ lyderio. Dėdamasis dešiniuoju politiku, jis iš tiesų yra Maskvos žmogus, o šiomis dienomis buvo entuziastingai sutiktas Rusijos sostinėje. Kalbėdamas Maskvos prekybos ir ūkio universitete A.Leperis vos neapsiverkė, prisimindamas sovietinius laikus, keikė ES ir Vakarus bei teigė, jog atėjęs į valdžią pirmiausia atkurs ryšius su Maskva ir Minsku. Taigi kai kurie mūsų politikai – Rusijos mylėtojai turi savo šalininkų ir Varšuvoje. O tai, kad tokie politikai gali ateiti į valdžią Varšuvoje ir Vilniuje – visai realus dalykas. Juk neatsitiktinai ir Lietuvoje atkuto aršiausi ES ir apskritai Vakarų priešininkai „pažangūs dešinieji“ – Tautos pažangos partijos veikėjai, iškėlę save kandidatais į Europos Parlamentą. „Tautos pažangiečiai“ jau ne kartą nuo pat nepriklausomybės atkūrimo pradžios metėsi prie LDDP. Jiems iš tiesų atsirado plati veikimo dirva, nes, Lietuvai tapus ES nare, bemat šoktelėjo kainos. Ir tai ne vien todėl, kad neregėtai pabrango degalai pasaulio rinkoje. Čia galima įžvelgti ne tik prekybininkų ir gamintojų karterinį susitarimą, bet ir ES priešininkų – kaimynų iš Rytų darbą. Bet argi tiems „kaimynams iš Rytų“ nepadėjo Lietuvos Vyriausybė, staiga pakėlusi minimalų mėnesinį atlyginimą daugiau nei 15 proc., taip pakeldama bet kokios produkcijos ar teikiamų paslaugų savikainą? Tokiems kaip Tautos pažangos veikėjams atsiveria puiki veiklos dirva gąsdinant, jog narystė ES ne tik palaidos Lietuvos nepriklausomybę, bet ir pavers visus elgetomis.

Tai, kad nepaprastai suaktyvėjo Rusijos specialiųjų tarnybų veikla, rodo ne tiktai „tautos pažangiečių“ ir paksininkų aktyvumas, bet ir Rusijos reakcija į neseną incidentą tranzitiniame traukinyje „Maskva-Kaliningradas“, jam vykstant per Lietuvos teritoriją. Dėl Lietuvos pasienio tarnybos pareigūnės sumušimo ir provokacinio užrašo rusų kalba „Lietuva – rusams“ oficialioji Maskva lyg ir pasmerkė šį akibrokštą. Tačiau Kaliningrado ir Maskvos laikraščiai iškart iškėlė versiją, kad šią provokaciją surengė lietuviai. Esą užrašas „Lietuva – rusams“ buvo parašytas su klaidomis, be vienos „s“ raidės (Litva – ruskim). Daroma išvada, jog tai buvo ne rusas. Kaliningrado laikraščiai „Kaliningradskaja pravda“, „Majak Baltiji“, „Kaskad“ ir kiti tiesiog džiūgauja, kad Lietuvos komercinės televizijos TV3 ir LNK paskelbė, jog užpultoji pasienietė susižalojo pati ir pati užrašė provokacinį užrašą. Kas pakišo šioms televizijoms tokią mintį, galima tiktai spėlioti. Bet tiktai jau ne Kaliningrado laikraščiai.

Kad ir kaip būtų, tačiau Kaliningrado pūlinys dar pridarys Lietuvai nemažai bėdos, ypač jeigu kairiųjų valdžia ir toliau nuolaidžiaus Maskvai. Taip pat, džiaugiantis naryste ES, nekreips dėmesio į gana neaiškius ES viršūnių žaidimus su Maskva. Juk neatsitiktinai Kremliaus pareigūnai neslėpė savo džiūgavimo, kai praėjusį penktadienį į Maskvą atvyko Europos Komisijos pirmininkas Romanas Prodis. Pranešimuose iš Maskvos buvo teigiama, jog su R.Prodžiu bus pasiektas susitarimas dėl Rusijos tapimo Pasaulio prekybos organizacijos nare, bet svarbiausia – derybos dėl Rusijos karinio tranzito per Lietuvos teritoriją. Ir visa tai vyksta už Lietuvos nugaros!

Vienas JAV politologas, stebėdamas Rusijos ir ES flirtą, guodėsi, kad galų gale Europoje dar yra politikų, kurie supranta, kad bendrą užsienio ir saugumo politiką kurianti ES turi ne žodžiais, o darbais rūpintis dėl grėsmės, kylančios iš Rusijos jos mažosioms narėms, ypač Baltijos valstybėms. Tačiau, sprendžiant iš Paryžiaus ir Berlyno elgesio, tas rūpestis nėra nuoširdus, o gal iš viso jo nėra. Tą aiškiai parodė naujojo Rusijos prezidento bičiulio Italijos premjero S.Berluskonio elgesys, kai jis premjero A.Brazausko vizito į Romą metu nieko aiškaus nepasakė dėl Maskvos užgrobtos Lietuvos ambasados pastato grąžinimo. Netgi apie kompensaciją už jį neužsiminė. Būtina atkreipti dėmesį, kad dar prieš susitikimą su A.Brazausku S.Berluskonis dvi dienas viešėjo Maskvoje, su V.Putinu valgė blynus su ikrais ir vedė uždaras derybas, apie kurias nebuvo paskelbta jokio komunikato. Rusijoje jau pasigirdo kalbos, kad Italijos premjeras pažadėjo V.Putinui ginti jos interesus ES. O sprendžiant iš S.Berluskonio kalbų, jis taip ir daro.

Be to, vos tik išsiplėtus Europos Sąjungai, vienas žymiausių pasaulio ekonomistų, Nobelio premijos laureatas, monetarizmo teorijos įkūrėjas amerikietis Miltonas Fridmanas pareiškė, kad ES ir euro zona išgyvens ne daugiau nei penkerius – dešimt metų. M.Fridmano nuomone, ES dezintegracijos priežastimi taps pernelyg dideli ES šalių kultūriniai ir kalbiniai skirtumai, taip pat išoriniai ekonominiai faktoriai. Be to, jis atkreipė dėmesį, jog nacionalinių valiutų atsisakymas atvedė Europos šalis prie didelių ekonominių problemų, nedarbo augimo. „Jeigu Airijai Europos centrinio banko politika naudinga, tai Vokietijai ji absoliučiai netinka“, – pareiškė M.Fridmanas.

Taigi po ES plėtros problemų ypač naujosioms jos narėms, taip pat ir Lietuvai, daugėja. Jos dar didesnės, turint pašonėje tokį neprognozuojamą kaimyną kaip Rusija. O Maskvos politikos pastarojo meto tendencija pakankamai aiški – brezento apdangalai nuo patrankų bent jau kol kas nebus nuimami. Užtat Lietuvą suskato lankyti „ekonomistai“ iš Maskvos, o Rusijos energetikos šeimininkas A.Čiubaisas siunčia sveikinimus „jo prakilnybei“ R.Paksui, linkėdamas jam stiprybės.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija