|
Nekask duobės kitam
Andrius Kubilius
Gegužės 24 dieną Vilniaus apygardos teisme prasidėjo
Mažeikių naftos bylos nagrinėjimas. Teisiami du buvę Tėvynės sąjungos
ministrai Sigitas Kaktys ir Rimantas Didžiokas bei viceministras
Antanas Bartulis. Teisiami už tai, kad vykdė Vyriausybės nutarimą
parafuoti sutartis arba atitinkamus teisės aktus. Vyriausybė kolektyviniu
sprendimu šiems dokumentams buvo pritarusi. Praktiškai teisiama
visa Tėvynės sąjunga, kuri laikėsi principinės nuostatos, kad sutartis
reikia pasirašyti ir negalima bėgti nuo atsakomybės priimant nepopuliarius
sprendimus, kaip tuo metu elgėsi tuometis Premjeras ir keletas ministrų.
Mūsų įsitikinimu, sutarčių nepasirašymas valstybei, jos finansų
sistemai ir visai tolesnei ekonomikos raidai būtų buvęs labai žalingas.
Taigi turime pirmąją politinę bylą Lietuvoje.
Tėvynės sąjunga yra labiausiai suinteresuota tiesos nustatymu Mažeikių
naftos reikaluose. Deja, negalime tikėtis, kad tokio tikslo siekiama
tiek teisme nagrinėjant bylą, tiek ir Seimo komisijoje. Neapleidžia
įspūdis, kad siekiama propagandinių tikslų, ir bylos nagrinėjimas,
kaip ir Valentino Greičiūno komisijos išvadų pateikimas, yra suderintas
su rinkimų grafiku. Noriu priminti, kaip teisme atrodys mums žinomas
liudytojų apklausos grafikas: birželio 4 dieną, likus devynioms
dienoms iki rinkimų, liudytoju turės būti apklaustas prof. V. Landsbergis,
mūsų Europos Parlamento sąrašo lyderis; likus trims dienoms iki
rinkimų liudytojų parodymus turėsiu duoti aš. Po to teismo procesuose
bus daroma pertrauka iki rudens. Atnaujinti rugsėjo pradžioje procesai
tęsis iki spalio vidurio. Kaip žinote, priėmus Konstitucijos pataisą,
spalio viduryje vyks Seimo rinkimai. Teismo ir rinkimų kalendorinių
datų sutapimą galima traktuoti kaip grubų demokratinių procesų šalyje
pažeidimą, kai vardan politinių-propagandinių tikslų yra manipuliuojama
teisiniais procesais. Jeigu tokios bylos taip derinant būtų svarstomos
senosios Europos Sąjungos šalyse, kiltų didžiulis skandalas.
Ne taip seniai EP valdančioji Europos liaudies
partijos frakcija išreiškė susirūpinimą dėl politizuoto šios bylos
nagrinėjimo Lietuvoje. ELP frakcija bylos nagrinėjimą traktuoja
taip pat ne kaip tiesos, o kaip įtakos rinkimuose siekimą. Mes būsime
priversti papildomai informuoti Europos liaudies partiją, kokiomis
aplinkybėmis Lietuvoje vyksta rinkimai į Europos Parlamentą.
Žvelgdami į tokius apgailėtinus procesus keturioliktaisiais
Lietuvos nepriklausomybės metais, turime konstatuoti, kad Lietuvos
politinio gyvenimo apsivalymo procesas, prasidėjęs susikompromitavusio
Prezidento apkalta, toliau niekur nebejuda. Politiniams tikslams
pasiekti ir susidoroti su oponentais yra naudojami teismų procesai,
taip pat dauguma Seime, kur turės būti nagrinėjamos V. Greičiūno
vadovaujamos komisijos išvados. Turiu pasakyti, kad ir V. Greičiūno
komisijos išvadų tikslas yra propagandinis, nes tai, ką šiandien
galima perskaityti komisijos sukauptoje medžiagoje, yra diametraliai
priešinga tam, ką teigia komisijos pirmininkas savo interviu. Juose
yra sakoma absoliuti netiesa. Vargu ar Seimo statutas komisijos
pirmininkui tai leidžia.
Štai Lietuvos ryte skaitome platų komisijos
pirmininko interviu apie tai, kaip Mažeikių naftos pinigais neva
buvo padengtas Williams kompanijos vekselis. Tai absurdiškai sukonstruoti
žodžiai. Nepaisoma demokratinių principų nei demokratinių kriterijų.
Šioje situacijoje būtų įdomu išgirsti laikinai
einančio prezidento pareigas A. Paulausko, dabar atsakingo ir už
Konstitucijos vykdymą, ir už teismų darbą, atsakymą į klausimą,
kaip jis vertina tokį teisminių bylų ir Seimo komisijos išvadų sutapimą
su rinkimais. Prieš porą metų jis dėjo daug pastangų, kad tokia
byla būtų iškelta. Mes prisimename, kad generalinis prokuroras būdavo
iškviečiamas pas tuometį Seimo pirmininką A.Paulauską, ir iš jo
išėjęs generalinis prokuroras pasakydavo iš piršto išlaužtų naujienų,
jog sutartis padarė milijardinės žalos ir kt.
Įdomiausia, kad tiek prokuratūros pateiktuose
kaltinimuose, tiek ir Seimo komisijos išvadose jau nebėra jokių
kaltinimų dėl tariamai padarytos šimtamilijoninės žalos, apie ką
taip mėgdavo šnekėti bylos iškėlimo metu generalinis prokuroras
ir mūsų oponentai. Net nebeaišku, kuo dabar yra kaltinami buvę ministrai.
Pagrindiniai kaltinimai, suformuluoti kaltinamojoje išvadoje, yra
dėl tariamai sutartyse esančių nuostatų, prieštaraujančių vienam
ar kitam įstatymui ar teisės aktui. Jeigu tokie prieštaravimai ir
būtų, jų negali nustatyti nei prokurorai, nei apygardos teismas,
tik Konstitucinis Teismas. Skaitant prokuratūros kaltinamąsias išvadas
tenka pastebėti, kad jau ir prokuratūra pripažįsta, jog vadinamieji
prieštaravimai nepadarė finansinės žalos nė vienam Lietuvos ūkio
subjektui. Vieninteliai kaltinimai, susiję su pinigais, yra dėl
kitų valstybinių įmonių Lietuvos geležinkelių ar Klaipėdos
naftos, kas taip pat, mūsų įsitikinimu, neatitinka ekonominės logikos.
Kyla klausimas ar galima tikėtis, kad generalinis
prokuroras viešai atsiprašys už ankstesnius propagandinius pasisakymus,
kuriuose sutarties signatarus kaltino šimtamilijonine žala Lietuvai?
Jeigu Lietuva yra ne tik formaliai perėmusi europinę teisę ir europines
tradicijas tiek teisiniuose ginčuose, tiek ir politiniuose procesuose,
tokio atsiprašymo būtų natūralu tikėtis.
Akivaizdu, kad stebime dar vieną apgailėtiną socialdemokratų
propagandinę akciją, kuri kažin ar prisidės prie tiesos nustatymo.
Jos propagandiškumas yra akivaizdžiai matomas. Prieš 1996 metų rinkimus
LDDP dauguma Seime taip pat buvo ėmusis propagandinių veiksmų ir
Tėvynės sąjungą buvo nuteisusi už tariamą kolūkių sugriovimą. Vėliau
rinkėjai pasielgė priešingai, ir po to vykusiuose Seimo rinkimuose
nuteisė pačią LDDP. Tikėtina, kad panašiai įvyks ir šį kartą.
Pagal gegužės 24 dienos
spaudos konferencijos Seime medžiagą
© 2004 "XXI amžius"
|
