"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2004 m. gegužės 26 d., Nr. 10 (79)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Perdėtos demokratijos grimasos

Petras KATINAS

Austrijos teisingumo ministras Diteris Bemdorferis pateikė parlamentui gana įdomų ir netikėtą pasiūlymą: pastatyti šiuolaikinį kalėjimą, atitinkantį visus demokratinės Europos standartus, Rumunijoje... Mat pastaruoju metu šios Alpių respublikos sostinę Vieną ir visą Austriją užplūdo nusikaltėliai bei šiaip visokie teisinių normų pažeidėjai iš Rumunijos. Pasak Austrijos teisingumo ministro, pastatyti kalėjimą nusikaltėlių tėvynėje Austrijai kainuos daug mažiau nei išlaikyti kaimyninės šalies vagis ir chuliganus pačioje Austrijoje. Iš tiesų kiekvieno kalinio išlaikymas Austrijos kalėjimuose kainuoja 100 eurų per dieną!

Daugeliui rumunų, ukrainiečių, rusų trumpiausias kelias į sočią ir visko pertekusią Europą yra tas vienintelis maršrutas: stotis – gatvė – kalėjimas. Galų gale kur kas geriau sėdėti viskuo aprūpintam, aprengtam kalėjime, kurio kameros primena neblogą viešbutį, spoksoti keliolika televizijos programų, sportuoti sporto komplekse nei būti laisvam tėvynėje be darbo ir duonos kąsnio, netgi be pastogės. Statistika rodo, jog šiuo metu Austrijos kalėjimuose iš viso yra 8114 žmonių, iš kurių per 40 proc. - užsieniečiai. Pačioje sostinėje Vienoje ši proporcija dar didesnė. Ten kalinių iš užsienio yra daugiau nei 60 proc. Rumunai užima trečiąją vietą tarp sėdinčių nelegalų – 2002-aisiais Austrijoje už įvairius kriminalinius nusikaltimus buvo areštuotas 3131 Rumunijos pilietis, o pernai tokių jau buvo 4726. Panaši „dinamika“ ir kaimyninėje Vengrijoje. Todėl nereikia stebėtis, kai vis daugiau austrų balsuoja už nacionalistu ir vos ne fašistu apšauktą dešinįjį Austrijos politiką Jorgą Haiderį, kuris reikalauja apriboti imigrantų iš Rytų antplūdį į Austriją.

Vienoje paskaičiuota, kad kalėjimo rumunams statyba pačioje Rumunijoje kainuos tris milijonus eurų, o statant tokį kalėjimą Austrijoje reikėtų pridėti dar mažiausiai dešimt milijonų. Todėl Austrijos teisingumo ministras D.Bemdorferis ir iškėlė tokią idėją. Ir ne vien taupumo sumetimais. Ši Austrijos ministro iniciatyva rado pritarimą ne tik Vienoje, bet ir Bukarešte. Mat Rumunijos valdžia tikisi, kad Austrijos pavyzdžiu gali pasekti Italija ir Vokietija, kuriose irgi gana daug imigrantų iš Rumunijos. Taip bendromis ES valstybių pastangomis, anot aukšto Rumunijos policijos pareigūno, gal pagaliau pavyktų išspręsti vis didėjantį nusikalstamumo augimą pačioje Rumunijoje.

Su panašia problema susiduria ir Olandija. Tik ji turi kiek kitokį atspalvį – narkotikų. Dėl Olandijos valdžios labai liberalaus požiūrio į vadinamuosius lengvuosius narkotikus, pasaulio narkomafijos kurjeriai ir narkomanai tiesiog užplūdo šalį, ir Olandija tapo savotišku narkomanų rojumi. Todėl nuo šiol, pagal Nyderlandų (Olandijos) teisingumo ministerijos sprendimą, narkotikų gabenimas į Olandiją ar pervežimas tranzitu ne daugiau nei tris kilogramus, konkrečiai, vieno stipriausių narkotikų kokaino jau nelaikomas kriminaliniu nusikaltimu, o traktuojamas kaip smulkus administracinis pažeidimas. Visa atsakomybė už tai – krovinio konfiskavimas. O narkotikų kurjeris gali ramiausiai keliauti kur tinkamas. Olandijos teisėsaugininkai priėmė tokį sprendimą po kelis mėnesius trukusio visų atvykusių iš Pietų Amerikos keleivių į Skipholo oro uostą bagažų tikrinimo.Po šios akcijos daugiau nei 700 narkotikų kurjerių atsidūrė Olandijos kalėjimuose. Todėl Teisingumo ministerija nutarė, kad tai jau per daug ir nusprendė, jog dar po mėnesio tokių kruopščių patikrinimų visi Olandijos kalėjimai bus perpildyti. Tad numota ranka į narkotikų, tiksliau, kokaino įvežimą ir tranzitą. Toks Olandijos vyriausybės sprendimas sukėlė siaubą Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos policijai. Juk didžioji dauguma sintetinių narkotikų į šias šalis pakliūva iš Olandijos. Formaliai Olandijoje draudžiama gaminti narkotikus, jeigu jie skirti pardavimui, o ne asmeniniam naudojimui, tačiau, esant tokiems daugiau nei liberaliems įstatymams, narkotikų gamyba ir prekyba tapo bene svarbiausiu šešėlinės ekonomikos faktoriumi. Ir ne tik šešėlinės. Todėl, formaliai suteikusi tokias neregėtas lengvatas narkotikų kurjeriams ir pardavėjams, Olandija lyg ir išlošė sumažindama kalinių skaičių, bet iš esmės susikūrė dar vieną problemą. Jau dabar šalis išgyvena didelius socialinius sunkumus dėl nelegalių imigrantų antplūdžio iš buvusių kolonijų ir kitų šalių. O dabar, faktiškai įteisinus narkotikų įvežimą ir nebaudžiamumą, reikės skirti kur kas daugiau lėšų sveikatos apsaugai, policijai, nes narkotikų vartotojai, nei vietiniai, nei tuo labiau plūstantys į Olandiją iš visos Europos, įstatymų, nors ir labai liberalių, laikymusi tikrai nepasižymi. Olandijos kalėjimai ir taip perpildyti su narkotikų kontrabanda susijusiais nusikaltėliais iš Pietų Amerikos, Afganistano ir vietiniais. Beje, jie ten gyvena, anot vieno Londono laikraščio, tokiame komforte, kurio narkokurjeriai ir gamintojai net nesapnavo savo šalyse. O naujų kalėjimų statyba nenumatoma. Tuo labiau kad vieną didžiausių Olandijos kalėjimų „Shevemingen“ teko paskirti buvusios Jugoslavijos piliečiams, kuriuos už karo nusikaltimus ir genocidą teisia tarptautinis Hagos tribunolas.

Kokainas, kuriam Olandijos valdžia dabar atvėrė visus kelius į Europą, jokiu būdu nepriskiriamas lengvųjų narkotikų, kurie jau senokai įteisinti šioje šalyje, grupei. Beje, „lengvųjų narkotikų“ propagavimas kaip atsvara „sunkiesiems“ intensyviai vyksta ne tik Olandijoje, bet ir Danijoje bei kitose Europos šalyse. Dabar kokaino mafijos „baronai“ buvusiose Olandijos kolonijose ir Pietų Amerikoje iš džiaugsmo ploja rankomis. Tiesa, kol kas Olandijos valdžia numato kontroliuoti atvykėlius iš Afganistano. Kaip žinoma, Afganistanas yra pagrindinis opiumo ir kokaino gamintojas, o ta gamyba nuolat auga. Visi taip pat puikiai žino, kad Olandija tapo vienu pagrindinių narkotikų iš Afganistano persiuntimo į kitas šalis punktu. Todėl pačios Olandijos „superdemokratai“ jau ėmė reikalauti panaikinti atvykstančiųjų iš Afganistano „diskriminaciją“. Esą taip trukdoma nuskurdusio Afganistano ekonomikos vystymuisi. Tokie „demokratai“ teigia, kad, suteikus tokias lengvatas ir faktišką nebaudžiamumą vietiniams sintetinių narkotikų gamintojams ir atvykėliams iš Pietų Amerikos bei buvusių Olandijos kolonijų, reikia eiti toliau ir taip pat elgtis su afganistaniečiais bei tadžikais, kurie ir yra vieni pagrindinių šių mirties prekių tiekėjai į Europą.

Tokį Olandijos valdžios liberalizavimą narkotikų gamybos ir platinimo atžvilgiu vienas Vokietijos laikraštis įvertino paskelbęs straipsnį gana grėsmingu pavadinimu: „Olandija artina Europos saulėlydį“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija