Europos Parlamento rinkimai

Rinkėjai pareiškė nepasitikėjimą savo vyriausybėmis

Briuselis. Rinkimuose į Europos Parlamentą Europos piliečiai masiškai parodė nepasitikį savo vyriausybėmis - nebalsuodami už valdančiąsias partijas ir labai vangiai eidami į rinkimus. Didžiausi per visą Europos istoriją rinkimai tik prieš pusantro mėnesio iki 25 valstybių išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, kurioje dabar yra 450 milijonų piliečių, parodė daugumos abejingumą ES įstaigoms. Rinkėjų bausmės išvengė tik neseniai išrinktos Ispanijos ir Graikijos vyriausybės. Per keturias Europarlamento rinkimų dienas iš beveik 350 balsavimo teisę turinčių ES piliečių rinkimuose dalyvavo 44,2 procento rinkėjų - žemiausias aktyvumas nuo 1979 metų, kai įvyko pirmieji Europarlamento rinkimai. „Atrodo, kad šios dienos rezultatai bus blogiausi“, - skundėsi kadenciją baigiančio Parlamento pirmininkas Patas Koksas, užsiminęs, kad daug europiečių nedalyvavo rinkimuose.

Centro dešinieji - Europos liaudies partija, vienijanti konservatyvias ir krikščioniškas partijas, sudarys didžiausią grupę Europarlamente - 274 vietos iš visų 732, antri socialistai - 199, po to liberalai - 67, žalieji - 42. Kol kas neaišku, koks aljansas bus suformuotas. Politologai spėja, jog gali jungtis socialistai su liberalais, prie kurių dar prisidėtų pabėgėliai iš centro dešiniųjų, nors galimas ir valdžios pasidalijimas tarp centro dešiniųjų ir socialistų. Pastarieji vyravo iki 1999 metų.

Londonas. Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tonis Bleiras patyrė dar vieną smūgį - Europos Parlamento rinkimuose pralaimėjo konservatoriams bei turėjo pripažinti, kad vis daugiau britų pritaria partijai, kuri norėtų, jog Didžioji Britanija išstotų iš Europos Sąjungos. Paskelbus, kam atiteko 68 vietos Europarlamente iš britams skirtų 78, paaiškėjo, kad Didžiosios Britanijos Nepriklausomybės partijai jų teko 12. Tai išryškino tradicinį euroskeptišką britų požiūrį. Konservatoriams teko 25 vietos, T. Bleiro leiboristams - 17. Tai dar vienas smūgis premjerui, kuris dėl sprendimo įtraukti savo šalį į karą Irake jau patyrė parlaimėjimą vietos valdžios rinkimuose, įvykusiuose praėjusią savaitę.

Tą pačią dieną vyko ir vietinės valdžios rinkimai. Leiboristai buvo nustumti į trečiąją vietą. Juos aplenkė dar ir liberaldemokratai.

Roma. Italijos ministras pirmininkas Silvijus Berluskonis Europos Parlamento rinkimuose patyrė stiprų smūgį, bet jo valdančioji koalicija išvengė tokio žiauraus pralaimėjimo kaip buvo kitose ES šalyse. Nors paties S. Berluskonio partiją „Forza Italia“ rinkėjai rėmė silpniau, už tris pagrindines jos sąjungininkes balsuota daugiau. Taip koalicijai pavyko atsilaikyti prieš vis labiau puolančius opozicijos centro kairiuosius. Suskaičiavus 87 proc. balsų, „Forza Italia“ pelnė 21 proc. balsų (1999 metais turėta 25,2 proc., o 2001 - 29,4 proc. balsų). Nors partija liko populiariausia Italijoje, bet rezultatas nepatenkino S. Berluskonio vilčių surinkti daugiau kaip ketvirtadalį balsų.

Lisabona. Portugalijos opoziciniai socialistai per Europos Parlamento rinkimus iškovojo didžiausią pergalę savo partijos gyvavimo istorijoje. Suskaičiavus 98,5 proc. balsų, jie buvo surinkę 44,6 proc. balsų, arba 1,5 proc. daugiau negu 1999 metais. Šiai partijai ateityje Europarlamente atstovaus 12 iš 24 Portugalijos deputatų.

Tuo tarpu konservatoriai patyrė skaudžiausią pralaimėjimą nuo diktatūros pabaigos 1974 metais: premjero Žozė Manuelio Durano Barozu centro dešinioji koalicija, kuriai priklauso dešinieji liberalai ir dešinieji konservatoriai (PP), surinko tik 33,2 proc. balsų, arba 6,1 proc. mažiau, ir turės tenkintis aštuoniais euromandatais. Portugalijos komunistai, gavę 9,3 proc. balsų, arba 1 proc. mažiau, išsaugojo savo kaip trečios politinės jėgos statusą ir vėl siųs į Strasbūrą du deputatus.

Liuksemburgas. Liuksemburge per Europarlamento rinkimus, kaip ir per tą pačią dieną vykusius nacionalinio parlamento rinkimus, pergalę iškovojo Krikščionių socialinė liaudies partija. Ši konservatyvi partija surinko 38 proc. balsų ir Europos Parlamente turės tris atstovus arba vienu daugiau negu iki šiol.

Nikosija. Kipre Europos Parlamento rinkimus nežymia persvara laimėjo Demokratinis visuotinis judėjimas. Jis surinko 28,2 proc. balsų ir į Europarlamentą deleguos du iš šešių deputatus. Vyriausybei artima Kipro darbo tautos pažangos partija, gavusi 27,8 proc. balsų, užėmė antrą vietą, bet į Strasbūrą siųs irgi du delegatus. Trečia pagal dydį partija tapo prezidento Taso Papadopuloso Centro partija, už kurią balsavo 17 proc. rinkėjų ir kuri gaus vieną mandatą. Balsavime dalyvavo 70,4 proc. rinkėjų.

Kopenhaga. Danijos socialdemokratai užtikrintai laimėjo Europos Parlamento rinkimus. Paaiškėjo, kad buvęs ministras pirmininkas Polas Niurupas Rasmusenas, kurio pavardė stovėjo socialdemokratų sąrašo pirmojoje vietoje, sugebėjo praktiškai padvigubinti savo partijos balsų kraitį: nuo 16,5 iki 32,7 proc

Rinkimų pralaimėtojais Kopenhagoje laikomi dabartinio premjero Anderso Fogo Rasmuseno Dešinieji liberalai ir Danijoje tradiciškai stiprūs Europos Sąjungos oponentai.

Atėnai. Graikijos ministro pirmininko Kosto Karamanlio konservatyvi „Nea Dimokratia“ partija per Europos Parlamento rinkimus iškovojo įspūdingą pergalę. Jai teko apie 44,5 proc. balsų, arba 8,5 proc. daugiau negu 1999 metais.

Rinkimuose dalyvavo 61 proc. rinkėjų, arba mažiausiai nuo Graikijos įstojimo į ES 1981 metais.

Stokholmas. Švedijoje per Europos Parlamento rinkimus daug geriau negu tikėtasi pasirodė pirmąkart rinkimuose dalyvavę ES oponentai. Pagal preliminarius galutinius rezultatus, „Birželio sąrašas“ iškovojo 14,4 proc. balsų ir gaus tris iš 19 Švedijai tenkančių mandatų.

Ministro pirmininko Jorano Persono socialdemokratai, surinkę 24,8 proc. balsų, turės naujos sudėties Europarlamente penkis mandatus, arba vienu mažiau negu iki šiol. Jie vėl tapo stipriausia partija, bet pasirodė gerokai prasčiau negu buvo laukta.

Ryga. Latvijos valdančioji koalicija per Europos Parlamento rinkimus patyrė skaudų pralaimėjimą. Rinkimus laimėjo konservatyvi Tėvynės partija, už kurią balsavo 29,8 proc. rinkėjų. Ji gaus keturis eurodeputatų mandatus. Iš trijų valdančiosios koalicijos partijų tik Piliečių partija, surinkusi 6,6 proc. balsų, gaus vieną iš devynių Latvijai skirtų mandatų. Du mandatus gavo opozicinė „Naujojo laiko“ partija ir po vieną rusų mažumos partija „Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje“ bei „Latvijos kelias“.

Talinas. Europos Parlamento rinkimus Estijoje, atrodo, laimėjo opozicinė Socialdemokratų partija. Socialdemokratai, kurių sąrašo pirmojoje vietoje stovėjo buvusio užsienio reikalų ministro Tomo Ilveso pavardė, gavo tris iš šešių Europarlamento mandatų. Rinkimuose dalyvavo 26,7 proc. rinkėjų.

Varšuva. Lenkijoje Europos Parlamento rinkimuose pirma buvo Piliečių platforma, surinkusi apie 23 proc. balsų. Antrąją vietą užėmė Lenkų šeimų lyga, turinti 16,58 proc. balsų, trečiąją - „Savigyna“, turinti 12,33 proc. balsų. Rinkėjų aktyvumas sudarė 19,96 proc.

Valeta. Maltoje įvykusiuose Europos Parlamento rinkimuose įtikinamą pergalę iškovojo opozicinė Leiboristų partija, surinkusi 48,42 proc. balsų, o valdančioji Nacionalistų partija, kuri tvirtai rėmė 400 tūkstančių gyventojų turinčios Maltos prisijungimą prie ES nuo gegužės 1 dienos, gavo 39,75 proc. balsų. Rinkėjų aktyvumas Maltoje buvo didžiausias iš visų 25 ES šalių, kuriose vyko rinkimai. Jis sudarė 82 proc.

Bratislava. Slovakijoje Europos Parlamento rinkimuose dalyvavo mažiausiai – apie 16 proc. rinkėjų.

Centro dešinioji valdančioji koalicija (krikščionys liberalai) ir koalicijos partnerė Krikščionių konservatorių partija sugebėjo atlaikyti opozicijos puolimą. Kiekviena iš keturių pagrindinių partijų gavo po 3 vietas iš 14 Slovakijai skirtų Europos Parlamento vietų.

Praha. Čekijoje valdančiąją centro kairiųjų koaliciją Europarlamento rinkimuose į šalį nustūmė opozicijoje esančios dešiniųjų ir kairiųjų partijos. Opozicijai teko 15 iš 24 vietų Europarlamente, o valdančiajai koalicijai liko tik keturios. Dešinioji Pilietinė demokratinė partija pelnė 30,04 proc. balsų, arba 9 vietas. Komunistai buvo antrieji - 20,27 proc., jiems teko 6 vietos.

Už V.Špidlos socialdemokratus balsavo 8,78 proc. rinkėjų. „Sprendžiant pagal balsavimo rezultatus, aš neturiu kito pasirinkimo - tik kreiptis į partijos vadovą ir paprašyti, kad būtų balsuota dėl pasitikėjimo mano programa“, - sakė V.Špidla.

Liubliana. Slovėnijoje netikėtai laimėjo konservatyvi opozicinė partija „Nova Slovenija“, iškovojo 23,5 proc. balsų. Valdantieji liberaldemokratai surinko 21,9 proc. balsų.

Budapeštas. Vengrijoje, surinkę 47,41 proc. balsų, Europos Parlamento rinkimus aiškiai laimėjo opoziciniai konservatyvūs Jaunieji demokratai. Valdančioji Socialistų partija gavo tik 34,31 proc. balsų, arba, palyginti su 2002 metais vykusiais nacionalinio parlamento rinkimais, 11,8 proc. mažiau. Taip pat valdantieji liberalai iškovojo 7,72 proc. balsų. Jaunieji demokratai gaus 12 iš 24 Vengrijai numatytų Europos Parlamento mandatų, socialistai turės devynis mandatus ir liberalai du. Į Europos Parlamentą taip pat pateko vienas Vengrijos demokratinio forumo atstovas.

PAP-dpa-ELTA

© 2004 "XXI amžius"