Penktoji Kremliaus kolona

Viename paskutiniųjų mūsų laikraščio numerių buvo rašoma, kad kuriama Europos Sąjungos rusų partija. Jos iniciatoriai – trijų Baltijos valstybių tada dar kandidatai į Europarlamentą: Latvijos susivienijimo „Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje“ vadovė, aktyvi Latvijos nepriklausomybės ir valstybės griovėja, arši komunistė Tatjana Ždanok, neestiškų Estijos gyventojų visuomeninių ir politinių organizacijų forumo vadovas Georgijus Bystrovas ir Lietuvos rusų sąjungos lyderis valdančiosios A.Brazausko ir Č.Juršėno partijos (liežuvis neapsiverčia sakyti socialdemokratų) Seimo frakcijos narys, didelis A.Lukašenkos mylėtojas Sergejus Dmitrijevas. Beje, šiomis dienomis Europos žmogaus teisių teismas priteisė Latvijos vyriausybei sumokėti buvusiai „Interfronto“ (Lietuvos „Jedinstvos“ analogas), 1990-1991 metais siautėjusiai Latvijoje, veikėjai T.Ždanok 20 tūkst. eurų. Esą už jos teisių pažeidimą, nes pagal dabar Latvijoje galiojančius įstatymus buvusiems komunistams ir kagėbistams, kovojusiems prieš Latvijos nepriklausomybę, uždrausta kelti savo kandidatūras į Latvijos Seimą. Keisčiausia, kad Europos žmogaus teisių teismas šiuo atveju, kaip ir panašiais, pademonstravo visišką savo nesupratimą ir nesuvokimą, kas vyksta naujojoje ES valstybėje Latvijoje, nežino ar nenori žinoti jos skaudžios istorijos. Maskvos spaudimas Latvijai dėl vadinamųjų rusakalbių teisių kasdien darosi vis labiau akiplėšiškas. Ta pati T.Ždanok ir keli Seimo nariai kelia didžiulį triukšmą dėl tariamo rusų persekiojimo, reikalauja netgi paskelbti rusų kalbą antrąja valstybine kalba. Rusijos Dūmos revanšistinės imperinės frakcijos „Rodina“ lyderis, buvęs prezidento V.Putino specialusis įgaliotinis Kaliningrado klausimais Dmitrijus Rogozinas nepraleidžia progos kelti Rygai vis naujus reikalavimus. Nepraeina nė dienos, kad Rusijos spaudoje nepasirodytų antilatviški straipsniai, perpildyti atvirais grasinimais. Pačia grubiausia forma užpuldinėjama Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga dėl jos pozicijos mokyklų reformos klausimu. Pasinaudojus tuo, tūkstančiai sukurstytų Rygos rusų mokyklų moksleivių išėjo į gatves, provokavo policiją.

Šiomis dienomis posėdžiavo Latvijos Seimo gynybos ir vidaus reikalų komitetai, dalyvaujant nacionalinio saugumo ir policijos aukščiausiems pareigūnams. Nors posėdžiai vyko už uždarų durų, tačiau paaiškėjo, kad Latvijos politikams kelia didesnį rūpestį ir nerimą kurstomų bei Maskvos apmokamų rusakalbių atvirai reiškiamos antivalstybinės nuotaikos. Masiškai steigiami įvairiausi komitetai, štabai tariamai koordinuoti veiksmus pasipriešinant švietimo reformai. Tiems rusiškų mokyklų direktoriams ir mokytojams, kurie nemato reformoje jokios grėsmės rusų kalbai ir kultūrai, atvirai grasinama. Gausioje vietos rusiškoje spaudoje jie apšaukiami išdavikais. Latvijos Seimo narys Andrejus Tolmačiovas be paliovos skundžiasi Maskvos kolegoms, kad Latvijoje užgniaužiama demokratija. Tačiau, kaip pažymėjo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Janis Strazdinis, skubiai sukurtuose štabuose mažiausiai kalbama apie švietimą, o nuolat eskaluojamos mintys versti dabartinę „nacionalistų“ valdžią. Neatsitiktinai buvęs Latvijos premjeras Einaras Repšė pareiškė, jog pagaliau reikia imtis baudžiamųjų priemonių prieš galvas pakėlusius antivalstybinius gaivalus svetimtaučius, nekreipiant dėmesio į ES pseudoliberalų svaičiojimus. Pasak E.Repšės, valstybei iškilo rimtas pavojus.

Maskva kiek mažiau nei Latviją puola Estiją. Mat Estijoje vadinamieji rusakalbiai ne tokie agresyvūs. Pasitenkinama protestais, kad Estijoje nugriautas paminklas vienam Sovietų Sąjungos didvyriui „išvaduotojui“.

Taigi Baltijos šalių rusų deklaracijoje skelbiama, kad pakliuvę į Europarlamentą Lietuvos, Latvijos ir Estijos „internacionalistai“ visomis išgalėmis gins rusų teises. Deklaracijoje reikalaujama nutraukti komunistų ir kagėbistų „persekiojimą“, griežtai bausti vietinius nacionalistus, o jeigu kokiam nors sovietinio genocido vykdytojui ar organizatoriui bus iškeltos baudžiamosios bylos, suteikti jiems juridinę pagalbą, ir valstybės privalo už jas apmokėti. Reikalaujama įsteigti ES naują instituciją – Nacionalinių mažumų biurą. Taip pat pasiekti, kad ES struktūrose Baltijos šalims atstovautų rusai, proporcingai pagal ten gyvenančių svetimtaučių gyventojų skaičių. Bet svarbiausia, Baltijos valstybių „internacionalistai“ reikalauja paskelbti rusų kalbą ES darbo kalba, paskelbti vadinamąją pergalės dieną – gegužės 9-ąją visos Europos Sąjungos švente.

Deklaracijoje atskiras skyrius skirtas užsienio politikai. Jis pavadintas: „Santykiai su Rusija – strateginis ES prioritetas!“. Reikalaujama vėliausiai nuo 2007 metų įvesti Rusijos piliečiams bevizį režimą. O pirmiausia nedelsiant išvesti Baltijos šalių karinius kontingentus iš Irako ir Afganistano.

Nėra jokios abejonės, jog kuriama ES rusų partija tebus tik Maskvos instrumentas. Nes, kaip pareiškė vienas šios partijos kūrėjų Estijos rusų politinių ir visuomeninių organizacijų forumo lyderis Georgijus Bystrovas, išsiplėtusioje Europos Sąjungoje gyvena apie šeši milijonai rusų, tačiau Europarlamente ir kitose ES institucijose jų interesų niekas negina. Čia G.Bystrovas aiškiai sumelavo. Gina ir dar kaip. Neatsitiktinai Lietuvos rusų sąjungos pirmininkas S.Dmitrijevas džiaugėsi, kad kandidatės į Lietuvos prezidentus K.Prunskienės ir jo pozicijos visiškai sutampa. Pastaroji jau pareiškė, kad vykdys pagrindinius ES rusų partijos reikalavimus: prioritetiniais skelbianti santykius su Rusija, taip pat sieks išvesti lietuvių karius iš Irako. Neatsitiktinai prieš antrąjį Lietuvos Prezidento rinkimų ratą Rusijos informacijos agentūra „Regnum“ išplatino straipsnį, kuriame ypač akcentuojama K.Prunskienės antiamerikietiška pozicija. Latvijoje irgi yra ne vienas toksai politikas. Be komunistų vado Rubikso, čia pirmuoju smuiku groja Janis Jurkansas.

Petras Katinas

© 2004 "XXI amžius"