Rusijos žaidimai ir NATO

NATO karinės pagalbos projektas

NATO generalinis sekretorius Japas de Hopas Sheferis pareiškė, kad Aljansas taps visai nereikšminga organizacija, jeigu nebus imtasi kardinalių reformų. Pranešama, kad naujojo NATO generalinio sekretoriaus iniciatyva parengta speciali NATO reformavimo programa, kuri bus pateikta šią savaitę vykstančiame Aljanso viršūnių susitikime Stambule. Pagrindiniai reformos uždaviniai – sudaryti specialių karinių pajėgų ir resursų rezervą, kuris bus nuolatinis NATO dėmesio centras. Be to, numatoma paskirstyti finansinę NATO naštą tarp visų 26 Aljanso narių bei uždrausti Aljanso narėms dalyvauti JAV karinėse operacijose be NATO vadovybės sutikimo. Programoje numatyta ir tolesnė NATO plėtra. J. de Hopas Sheferis pirmiausia pažymėjo Kroatijos siekį tapti visateise NATO nare. Tuo pačiu jis paragino Kroatiją ryžtingai tęsti savo karinę reformą ir glaudžiau bendradarbiauti su Hagos karinių nusikaltimų tribunolu. Mat Jugoslavijos karo metais kai kuriems Kroatijos kariškiams irgi keliami kaltinimai kariniais nusikaltimais.

Be to, NATO planuoja didelį karinės pagalbos projektą buvusioms sovietinėms Užkaukazės respublikoms – Gruzijai ir Azerbaidžanui. Tokie NATO planai jau sukėlė nemažą Maskvos susierzinimą. Kaip teigia Rusijos laikraščio „Rossijskije vesti“ karinis apžvalgininkas Jevgenijus Belovas, ypač didelį aktyvumą padėti Gruzijai ir Azerbaidžanui reformuojant jų kariuomenę rodo Lietuva, Latvija ir Estija. Joms labai padeda Jungtinės Amerikos Valstijos, siekiančios, kad Gruzijos ir Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos būtų rengiamos ir apginkluojamos pagal NATO standartus. J.Belovas teigia, kad JAV vien Gruzijos kariuomenės pertvarkai skyrė apie 70 mln. dolerių ir parengė specialią programą. Vykdant tą programą, nuo 2002-ųjų gegužės jau visiškai parengti keturi Gruzijos kariuomenės pėstininkų batalionai ir viena tankų kuopa. Pasak J.Belovo, Rusijos armijos vadovybė susirūpinusi nauja amerikiečių iniciatyva „Kaspijos sargybinis“, kuri jau apima ne tik Kaukazo regioną. Pagal tą iniciatyvą, amerikiečiai jau padeda Azerbaidžanui, iš dalies ir Kazachstanui sustiprinti saugumą Kaspijos regione sausumoje, ore ir jūroje. Aišku, JAV ir jos sąjungininkai suinteresuoti, kad Kaspijos naftos tiekimas būtų saugus. Rusijos generalinio štabo atstovas pažymėjo, kad, be JAV, karinę pagalbą Užkaukazės šalims teikia Didžioji Britanija, Vokietija, o ypač Turkija.

„Na, o Baltijos valstybės su jų gana ribotomis finansinėmis galimybėmis pasidalija su Gruzija ir Azerbaidžanu, iš dalies ir Armėnija savo patirtimi reformuojant ginkluotąsias pajėgas, siekiant, kad jos atitiktų NATO standartus. Taip pat Baltijos šalys siekia padėti Užkaukazės šalims mokyti pasieniečius“, - teigia „Rossijskije vesti“.

Kartu Maskva vėl bando spausti NATO siekdama, kad naujosios jos narės būtų tarsi nepagrindinės. Vis keliamas reikalavimas, kad septyniose Rytų Europos ir Baltijos šalyse – naujosiose Aljanso narėse jokiu būdu nebūtų karinių infrastruktūrų, netgi žvalgybinės aviacijos. Esą tai kelia didžiulę grėsmę Rusijos saugumui. Taip pat ieškoma priekabių ir teigiama, kad NATO, panaudodama Baltijos šalis, siekia įsitvirtinti Kaukaze. Tačiau ką daro Rusija Kaukaze – nutylima.

Vienintelė sąjungininkė

Armėnija – vienintelė Užkaukazės valstybė, kuri ne tiktai nereikalauja Rusijos armijos išvedimo iš savo teritorijos, bet dargi neprieštarauja, kai Rusija stiprina Armėnijoje savo karinį potencialą. Kaip pareiškė Rusijos gynybos ministerijos atstovas, Rusija jokiu būdu negali aukoti bent mažos dalies savo interesų strategiškai svarbiame regione ir todėl tiesiog priversta stiprinti savo pozicijas Armėnijoje. Šiandien tos pozicijos ypač stiprios, o tą lemia galingos 102-osios Rusijos karinės bazės buvimas Armėnijoje.

Kaip rašo dienraščio „Rossijskaja gazeta“ karinis apžvalgininkas Jurijus Gavrilovas, naktimis visas Ararato kalnas apsuptas galingų prožektorių šviesų. Tai esą labai slaptos amerikiečių karinės bazės, kurių radioelektronės žvalgybos objektai slopina Rusijos armijos radarus. Dar 2002 metais Rusija įrengė Armėnijoje ir laiko nuolatinėje kovinėje parengtyje zenitines raketines S-300 V sistemas, kurios laikomos vienomis efektyviausių Rusijos ginkluotose pajėgose. Tos raketinės sistemos yra Giumri vietovėje, esančioje tik už 180 kilometrų nuo artimiausios NATO bazės Turkijoje ir vos už septynių kilometrų nuo Turkijos sienos. Rusų generolai giriasi, kad S-300 V raketų bazė gali apsaugoti ne tik Armėniją, bet ir visą pietinį NVS regioną. Nuo ko?

Rusijos armijos Armėnijoje pagrindinis uždavinys – saugoti sienas su Turkija ir Iranu. Be motorizuotų pėstininkų, tankų ir artilerijos dalinių, į 102-osios rusų bazės sudėtį įeina ir karinės aviacijos grupė, kurioje yra aštuoniolika modernizuotų naikintuvų MiG-29 ir keturios zenitinių raketų S-300 V baterijos. Tokios galingos ginkluotės neturi nė viena Rusijos armijos divizija. Rusijos 102-osios divizijos kariškiai Giumri (buvusiame Leninakane) ir Armėnijos sostinėje Jerevane jaučiasi kaip namuose. Kitaip ir būti negali, nes pusė šios divizijos karininkų yra armėnai, o beveik 100 proc. eilinių sudaro irgi armėnai, pagal kontraktą tarnaujantys šioje rusų divizijoje. Už tai visiems jiems suteikta Rusijos pilietybė.

O 330 kilometrų Armėnijos-Gruzijos sieną saugoja armėnų pasieniečiai. Tačiau siena su Azerbaidžanu primena fronto liniją. Keliomis eilėmis pasienį juosia apkasų ir įtvirtintų betoninių bunkerių linijos. Na, o sieną su Turkija (370 km) ir Iranu (50 km) saugoja Rusijos armijos daliniai. Įdomu, kad Maskva puikiai išnaudoja nemažos dalies Armėnijos gyventojų nuo seno jaučiamą kaimyninės Turkijos baimę. Tą baimę nuolat kursto Rusijos ir Armėnijos žiniasklaida. Pavyzdžiui, skelbiama, jog, rusų žvalgybos operatyviniais duomenimis, jeigu Turkija užpultų Armėniją (kas yra fantastika), tai iš NATO bazių Turkijoje bemat pakiltų 250 taktinės aviacijos naikintuvų ir bombonešių. Taip pat būtų smogta raketomis „Patriot“ iš trijų NATO bazėse esančių raketinių kompleksų. Esą tos raketos gali pasiekti ne tik Armėnijos, bet ir viso pietinio NVS regiono objektus. Visa tai esą priverčia Rusiją stiprinti savo karinius pajėgumus Armėnijoje.

Petras Katinas

© 2004 "XXI amžius"