„Al Qaeda“ taikiniu renkasi Saudo Arabiją ir naftos versloves

2002-ųjų rudenį JAV politikai ir politologai pranašavo, kad netrukus „Al Qaeda“ teroristų tinklas ims veikti savo gimtinėje Saudo Arabijoje. Šiandien karas tarp teroristų ir Saudo Arabijos valdžios pačiame įkarštyje. Tuo tarpu vakariečiams šioje šalyje itin nesaugu, vos ne kasdien pranešama apie jų pagrobimus.

Saudo Arabiją teroristų tinklas pasirinko neatsitiktinai. Tai valstybė, kurios ekonominė, politinė, religinė ir socialinė situacija idealiai atitiko tinklo tikslus. Karalystė garsėja naftos ištekliais ir laikoma bene turtingiausia arabų valstybe, darančia milžinišką įtaką viso regiono politiniam gyvenimui. Nei religiniam, nei socialiniam Saudo Arabijos gyventojų gyvenimui kitos kaimyninės valstybės neturi jokios įtakos. Būtent čia susidarė palankios sąlygos idėjiškai pagrįsti strateginius teroristų tinklo planus. „Al Qaedos“ atstovai vis dar turi ambicijų visiškai užvaldyti šią naftos imperiją, garsėjančią ne tik didžiausiu pasaulyje naftos eksportu, bet ir dviem visame musulmoniškame pasaulyje žinomais šventaisiais miestais – Meka ir Medina, sutraukiančiais milijonus maldininkų iš visų islamą išpažįstančių kraštų. Tad visiškai pelnytai Saudo Arabija laikoma musulmoniškųjų valstybių lydere. Įsitvirtinę čia teroristai lengvai įsitvirtintų ir gretimuose kraštuose.

Teroristų tikslai karą terorizmui paskelbusių Jungtinių Amerikos Valstijų anaiptol nežavi. Todėl tai suvokdami „Al Qaedos“ nariai neskuba, bent jau tiesiogine žodžio prasme, užimti postų Saudo Arabijos vyriausybėje. Jiems kol kas pakanka daugumos genčių vadų, verslo elito atstovų ir jėgos struktūrų paramos. Norint pasiekti šį tą daugiau, teroristams reikėtų susilpninti valstybės ryšius su JAV, sukiršinti karališkąją šeimą su religiniais lyderiais ir kita linkme pakreipti užsienio politiką. Jei Vašingtonas prarastų pasitikėjimą Saudo Arabijos vyriausybe, netektų ir svarbaus galimo sąjungininko. Norėdami šalyje sukelti politinį chaosą, karališkąją šeimą teroristai skuba kaltinti korupcija ir veidmainiavimu, tačiau šiek tiek baiminasi, kad toks žingsnis neatsisuktų prieš juos pačius. Pagrindinė to priežastis susijusi su milžiniška finansine parama. Pasak JAV slaptųjų tarnybų, teroristai kasmet išleidžia maždaug 30 milijonų dolerių. Po tragiškųjų 2001-ųjų rugsėjo 11-osios išpuolių pradėtas tyrimas atskleidė, kad didžioji lėšų dalis buvo gauta iš Persijos įlankos regiono valstybių ir ypač iš Saudo Arabijos. Tikėtina, jog dalis pinigų buvo gauti prisidengiant labdaringais tikslais. Saudo Arabijos politikai tikina amerikiečius likviduosiantys kai kurių įtartinų, neva paramą teikiančių labdaros fondų veiklą, tačiau dar nė vienas jų atstovas teisėsaugos akiratin nepateko.

Siekdami išvaryti užsieniečius, teroristai siekia naftos perdirbimo pramonėje suteikti išskirtines teises arabų verslininkams. Užsienio investuotojai nepageidaujami, juos siekiama įbauginti nestabilia padėtimi ir vakariečiams kylančiais pavojais. Teroristai vietos gyventojams žada tūkstančius naujų darbo vietų naftos versle ir taip tikisi pelnyti Saudo Arabijos ir kitų musulmoniškų valstybių vyriausybių simpatijas. Tačiau arabų verslininkai abejoja, ar jiems pavyktų sėkmingai dirbti be jokios vakariečių paramos, mat vien naftos išteklių tam nepakanka. Sumaištis Saudo Arabijos naftos verslovėse reikštų ne ką kitą, o ekonominę krizę. To labai bijo paprasti šalies piliečiai, ypač pasigirdus kalboms apie teroristų planus sukelti masinį naftos verslovių darbuotojų streiką.

Amerikiečiai linkę manyti, jog „Al Qaedos“ lyderiai dar nėra galutinai apsisprendę, kaip toliau kovos ir kokios strategijos laikysis. Jei Saudo Arabijos vadovai griebtųsi radikalaus aukštus postus užimančių ir teroristams simpatijų neslepiančių pareigūnų pašalinimo, teroristų gretos pasipildytų tūkstančiais įniršusių kovotojų. Šiandien teroristai Saudo Arabijoje taikiniu pasirinko vakariečius, o išpuoliai prieš juos primena gerai organizuotą partizaninį karą. Manoma, kad kitas etapas bus kur kas žiauresnis ir taikiniu taps Saudo Arabijos valdžios struktūros, kurias teroristų tinklo atstovai šturmuos jėga ir mėgins patys paimti valdžią. Sausio mėnesį išplatintame įraše, kuris priskiriamas pačiam tinklo lyderiui O.bin Ladenui, raginama kovoti prieš korumpuotus ir islamiškųjų tradicijų nesilaikančius arabų valstybių vadovus, kurių vietą turėtų užimti „Al Qaedai“ parankūs politikai. Saudo Arabijos vyriausybė taptų pirmuoju teroristų taikiniu.

Pagrindiniais taikiniais JAV teritorijoje teroristų tinklo atstovai įvardija strateginės įtakos turinčius karinius objektus, pavyzdžiui, oro pajėgų būstines ar Pentagoną, taip pat ir jiems talkinančias kompanijas, be kurių paramos amerikiečių misijos Irake ar kituose karštuosiuose pasaulio taškuose būtų neįmanomos. Kitu taikiniu taptų JAV vyriausybė ir ekonomika – visa tai teroristai tikisi įgyvendinti kirsdami stiprų smūgį amerikiečių valdomoms naftos verslovėms. Jei 1993-iaisiais ir 2001-aisiais jų įniršis buvo nukreiptas į Pasaulio prekybos organizacijos pastatus, tai šiandien jis jau tegali būti laikomas daugiau simboliniu nei realia grėsme JAV ekonomikai. Amerikiečių ir arabų verslininkai su baime laukia galimų visuotinių naftos verslovių darbuotojų streikų, kurie padarytų daugiau žalos nei keletas teroristinių išpuolių. Sunerimę Irako naftos verslo magnatai jau suskubo mažinti savo kompanijose dirbančių užsieniečių skaičių. Tuo tarpu amerikiečiai mano, kad pirmasis rimtas smūgis bus kirstas JAV naftos verslo lyderei „Hallibarton“ kompanijai bei jos padaliniams ir dukterinėms įmonėms užsienio valstybėse.

Gražina Minkauskaitė

© 2004 "XXI amžius"