Lietuvos kariuomenė:
neišvengiama politizavimo

Buvęs kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Kronkaitis Gintaro Lukoševičius (ELTA) nuotrauka

Lietuvos kariuomenėje pavyko reformos, kuriomis atsikratyta sovietinių atgyvenų, tačiau valstybėje jų dar esama nemažai. Tai viena priežasčių, kurios lemia žmonių pasitikėjimą populistais ir nusivylimą “tradicinėmis” partijomis. Tai tvirtinęs buvęs kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Kronkaitis taip pat pareiškė manąs, jog Lietuvos kariuomenę iki šiol bandoma politizuoti. “Lietuvos krašto apsaugos ministerija, kitaip nei Vakarų valstybėse, kišdavosi ir kišasi į karinius reikalus. Tai ne jų kompetencijos sritis, bet jie galvoja, kad yra gudresni. Personalą skiria ministras, o ne kariuomenės vadas. Kariuomenė yra politizuojama”, - teigė J. Kronkaitis.

Kas gera ir kas bloga šiandienėje Lietuvos kariuomenėje?

Karininkai padarė didelę pažangą. Daug jų studijavo Vakaruose, perėmė vakarietiškus karybos principus ir kultūrą. Taigi padėtis sparčiai gerėja.

Problemų yra dėl jaunų karininkų - leitenantų. Tiesa, šiemet studijas baigė pirmoji laida tų, kurie visus ketverius metus buvo rengiami pagal vakarietišką metodiką. Iš esmės jaunojieji karininkai yra gerai rengiami. Netrukus matysime dar didesnę pažangą.

Labai gerą įspūdį padarė Irake tarnaujantys Lietuvos eiliniai kariai. Jie didžiuojasi būdami Lietuvos kariai. Vienas jų net juokėsi iš kitų valstybių karių - kalbėjo apie jų menką discipliną, minėjo, kuriose srityse Lietuvos kariai yra geriau pasirengę.

Kai vadovavote kariuomenei, inicijavote nemažai permainų. Kurie kariuomenės pertvarkymai buvo sunkiausi?

Visą laiką buvo konfliktas dėl personalo valdymo. Ta problema išlieka ir šiandien. Lietuvos krašto apsaugos ministerija, kitaip nei Vakarų valstybėse, kišdavosi ir kišasi į karinius reikalus. Tai ne jų kompetencijos sritis, bet jie galvoja, kad yra gudresni.

Personalą skiria ministras, o ne kariuomenės vadas. Kariuomenė yra politizuojama. Apie tai daug kartų kalbėjausi su ministru, jo pavaduotojais, rašiau laišką prezidentui Valdui Adamkui. Tačiau ši problema nebuvo išspręsta. Pareigos suteikiamos ne patiems tinkamiausiems žmonėms. Ne patys tinkamiausi žmonės siunčiami mokytis. Sprendimai priimami politiniais sumetimais. Mes, karininkai, matome vienokius sprendimus, civiliai vadovai mato kitokius. Rezultatas yra toks, kad eiti pareigas atrenkami visiškai netinkami žmonės.

Kai politikai kontroliuoja karininkų karjerą, karininkai tampa politizuoti. Kitose valstybėse karininkų karjera yra kontroliuojama kariuomenės vado, karininkai apsaugomi nuo politizavimo.

Ką manėte apie Lietuvos karininkų profesionalumą, pradėjęs vadovauti kariuomenei?

Buvo pulkininkų ir pulkininkų leitenantų, kurie dėstė Karo akademijoje neturėdami praktinės patirties. Jų įpročiai buvo sovietiniai. Dalis jų net nebandė keistis, taikytis prie naujų reikalavimų.

Mūsų prioritetas buvo pagarba kariui. Karys negali būti kito kario ar karininko tarnas. Deja, matėme, kad minėti karininkai nesikeis, ir teko juos atleisti.

Kiek tokių sovietinio raugo karininkų buvo atleista?

Dvylika - penkiolika. Tie, kurie liko, gerai priėmė naują tvarką, naujus principus. Bet kartoju - viena svarbi problema išlieka: reikia stengtis apsaugoti kariuomenę nuo politinės įtakos.

Kaip manote, ar naujajam kariuomenės vadui Valdui Tutkui gerai seksis eiti šias atsakingas pareigas?

Manau, jam galbūt pasiseks. Sunku pasakyti - laikas parodys. Tiek Prezidentas, tiek Seimas turėtų daryti viską, kad kariuomenė būtų atskirta nuo politinės įtakos.

Daug metų gyvenote JAV. Amerikiečių patriotizmas - gerai žinomas. Ar Lietuvoje, jūsų nuomone, nestinga patriotizmo?

Lietuvoje patriotizmo stinga, nors, manau, pamažu jo atsiranda. JAV ir vėliava, ir nacionalinis himnas yra akivaizdžiai žmonių gerbiami. O Lietuvoje kai kas nesupranta, ką reiškia simboliškai rodyti pagarbą valstybei, jos institucijoms, vieni kitiems.

Ko gero, viena didžiausių Lietuvos problemų - pagarbos stoka. Prisiminkime, kaip apie savo kolegą Seime kalba Viktoras Uspaskich.

Žinoma, valdžios institucijose esama problemų, bet jas reikia spręsti, o ne rodyti nepagarbą. Patriotizmą Lietuvoje tikrai reikia ugdyti - ir mokyklose, ir kariuomenėje.

Kokius pastebite kontrastus tarp politinio gyvenimo JAV ir Lietuvoje?

Lietuvoje daug neapykantos, piktumo, asmeniškumų. Dažnai kritikuojamos ne idėjos, bet asmenys. Amerikoje asmeniškumų daug mažiau. Ten kritikuojamos idėjos, programos.

Pasak Tomo Venclovos, gerų politikų Lietuvoje trūksta, tenka “vaduotis emigrantais”. Ar sutinkate su šia nuomone?

Nemanau, kad lietuvių išeivija daro didelę įtaką. Išeivijos įtaka yra teigiama, bet tai nereiškia, kad ji didelė.

Ar jums nesusidaro įspūdis, kad Lietuvos politikoje apskritai trūksta intelekto, idėjų? Sakėte, kad esama per daug asmeniškumų, kad kritikuojami žmonės, o ne idėjos.

Idėjų tikrai stinga. Į Seimą išrenkami patirties neturintys žmonės. Daugelio jų išsimokslinimas - sovietinis. Net Lietuvai atgavus nepriklausomybę, išsimokslinimas daug kur buvo sovietinis. Daugelyje institucijų ir šiandien išlieka sovietiniai įpročiai. Nesakau, kad tie žmonės kalti: jie žino tai, ko buvo mokomi.

Galbūt dabar, pasitraukęs iš kariuomenės vado posto, ketinate užsiimti politine veikla?

Kokia nors veikla tikrai užsiimsiu. Lietuva padarė didelę pažangą, bet matau joje populistinio žmonių viliojimo pavojų. Norėčiau kaip nors dalyvauti stabdant tą žmonių suvedžiojimą, padedant išrinkti gerus tautos atstovus.

Ar šių tikslų siektumėte tiesiogiai dalyvaudamas politikoje?

Dar neapsisprendžiau. Mano pažiūros artimiausios Tėvynės sąjungos žmonių nuostatoms. Šioje partijoje matau gabių žmonių. Tėvynės sąjunga padarė daug klaidų, joje buvo nekompetentingų žmonių, bet jos politinė kryptis - teisinga. Jei dirbčiau kurioje nors politinėje partijoje, tai greičiausiai būtų Tėvynės sąjunga.

Vadinamosios “tradicinės” partijos lyg ir silpnėja, o į politikos avansceną ropščiasi nauji - populistiniai dariniai. Kokios, jūsų akimis, yra šio reiškinio priežastys ir galimos pasekmės?

Priežastys akivaizdžios: žmonės pikti, nes jie yra žeminami tų šalies institucijų, kurios turėtų juos aptarnauti. Tas piktumas verčia ieškoti alternatyvų. Deja, randamos alternatyvos nesprendžia problemų. Metami kaltinimai valdžiai - esą valdžioje visi vagys, kvailiai. Žmonės patiki daug žadančiais populistais. Tai liūdina: juk aišku, kad populistai vėl ir vėl nuvils jais patikėjusius rinkėjus. Reikėtų leisti vadovauti valstybei tiems, kurie turi politinio darbo patirties. Žinoma, reikia atidžiai nagrinėti, kaip jie dirbo anksčiau ir kurie tarp jų yra geresni.

Dažnai reiškiama nuomonė, kad visi, kurie valdė, darė tai blogai. Dėl to ieškoma naujų partijų. Kaip įtikinti žmones, kad “tradicinės” partijos vertos pasitikėjimo?

Reikia išaiškinti, kad mes kūrėme valstybę, turime daug nepatyrusių žmonių. Išliko sovietinė biurokratija - tie patys žmonės sėdi tose pačiose kėdėse.

Kariuomenėje padarėme rimtą reformą. Galima vadovautis šiuo pavyzdžiu. Pradėjome kirsti šakas, kurios buvo nudžiūvusios ir nedavė jokios naudos. Siekėme užtikrinti, kad daugėtų sąžiningumo ir pagarbos žmogui.

Kaip vertinate socialdemokratų ir konservatorių daugumos valdymo kadencijas?

Kairieji - socialdemokratai, LDDP, kad ir kaip juos vadintume, - valdė aštuonerius metus. Pavadinimai keitėsi, bet buvo ta pati mergelė, tik kita suknelė. Konservatoriai valdė ketverius metus. Bendrai sudėjus, pažanga padaryta. Tačiau provincijoje žmonių gyvenimas nepagerėjo taip, kaip miestuose.

Sakyčiau, kad konservatoriai per ketverius metus labai prisidėjo prie šalies politinės ir ekonominės pažangos. Jų valdymo kadencijos vaisiai pradeda nokti tik dabar. Socialdemokratai rodo tuos vaisius ir giriasi: “Žiūrėkite, ką mes nuveikėme”. Manau, didžiausia pažanga buvo padaryta 1996-2000 metais.

Praėjusių metų spalio pabaigoje, kai prasidėjo prezidentinis skandalas, Rolandas Paksas jus kvietėsi ir prašė užtikrinti, kad kariuomenė nesikiš. Ką manėte apie tokį buvusio valstybės vadovo prašymą?

Buvau nustebintas. Užtikrinau, kad kariuomenė nesikiš, laikysis įstatymų. Manau, R. Paksas nesuprato, kad kariuomenė jau yra kitokia, ir todėl norėjo garantijų, kad ji nesikiš.

Įvyko Prezidento ir Europos Parlamento rinkimai. Kaip vertinate jų rezultatus?

Matau Darbo partijos sėkmę. Į Europos Parlamentą turėjome išrinkti gabiausius žmones, o išrinkome tokius, kurie neturi jokios politinės patirties.

Koks jūsų požiūris į pastarosiomis dienomis Lietuvą krečiantį skandalą, susijusį su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamu galimo Seimo narių kyšininkavimo tyrimu?

Stebiuosi. Manau, tiems žmonėms, kurie yra kaltinami, dabar nepaprastai skaudu. Menami nusikaltimai, kaip aš suprantu, daryti 2001 metais, o įstatymo straipsnio, pagal kurį jie kaltinami, nebuvo iki 2003 metų. Tai neįtikėtina. Nesu juristas, bet girdėjau, kad padėtis yra būtent tokia.

Kitas klausimas - kodėl viskas daroma prieš Prezidento ir Seimo rinkimus? Prieinu išvadą, kad tai - labai politizuotas dalykas. Atsiranda nuostolis tiek Seimui, tiek visai Lietuvai. Vėl žmonės bus suvedžioti, manys, kad visi politikai yra sukčiai.

Prieš rinkimus visos partijos renka pinigus. Tai nereiškia, kad jos save parduoda, yra paperkamos. Seimo nariai balsuoja pagal sąžinę. O tie, kurie remia partijas, žinoma, tikisi, kad jiems iš to bus nauda. Tai natūralus dalykas. Vakaruose tai vyksta visą laiką.

Kokia gali būti, pavyzdžiui, konservatoriaus Arvydo Vidžiūno įtaka, Seimui priimant kurį nors įstatymą? Juk jo partijai Seime atstovauja tik keli žmonės. Man nesuvokiama, kaip STT į visa tai įsivėlė. Manau, šis reikalas - politizuotas.

Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi
Vladimiras Laučius

© 2004 "XXI amžius"