(

"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2004 m. rugsėjo 8 d., Nr. 17 (86)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Kas klastoja istoriją?

Prieš rugsėjo 1-ąją Rusijos spaudoje pasipylė straipsniai apie tai, kad buvusių sovietinių respublikų istorijos vadovėliai kursto neapykantą Rusijai, neteisingai nušviečia šios šalies vaidmenį pasaulio istorijoje. Pirmiausia užkliuvo Uzbekistano, Ukrainos ir net draugiško Kazachstano istorikai – mokyklinių vadovėlių autoriai. Pavyzdžiui, piktinamasi, jog Uzbekistane jau nuo penktos klasės moksleiviams aiškinama, kad, „įsiveržę į Vidurinę Aziją ir ypatingu žiaurumu pasižymėję rusų raudonarmiečiai paskandino kraujyje visą Uzbekiją ir paties Lenino įsakymu nušlavė istorinį Kokando miestą“. Tokių straipsnių autoriai netgi suskaičiavo, kad Uzbekistano istorijos vadovėliuose net 292 kartus paminėti tokie žodžiai, kaip „rusų grobikai“, „rusų kolonizatoriai“, „šnipai“ bei pan. Suniekinti Gruzijos, Azerbaidžano, Ukrainos ir Kazachstano istorijos vadovėliai. Ypač kritikuojami Ukrainos istorikų darbai dėl 1932-1933 metų bolševikų organizuoto didžiulio bado Ukrainoje ir esą Ukrainos nacionalistų vado Stepano Banderos, kaip kovotojo už Ukrainos nepriklausomybę, aukštinimo. Tačiau labiausiai puolami Latvijoje ir Estijoje naudojami istorijos vadovėliai, kuriuose nuolat primenama, kad Rusija buvo okupantė ir kolonizatorė. Bet, pasirodo, didžiausias šmeižtas prieš „taikiąją“ Rusiją yra teiginys, kad Antrąjį pasaulinį karą ir Baltijos šalių okupaciją pradėjo hitlerinė Vokietija kartu su Sovietų Sąjunga.

Tačiau kažkodėl tokių publikacijų autoriai, piktindamiesi „neteisingu“ istorijos traktavimu, neužsimena apie tai, kokia istorija pateikiama rusų moksleiviams. Pasirodo, Rusija nuo amžių buvo taikinga valstybė, neskriaudė ir neokupavo nė vieno savo kaimyno. Bet net gana imperiškai mąstantis rusų publicistas Georgijus Zotovas ironiškai klausė, kaip čia atsitiko, kad pati taikingiausia pasaulio valstybė Rusija, nieko neužpuldama ir neužgrobdama, sugebėjo išsiplėsti nuo Baltijos iki Aliaskos. Pasinaudojant naujųjų mokslo metų pradžia, kurstomi Latvijos rusakalbiai įtraukiant ir rusiškų mokyklų moksleivius. Rugsėjo 1-ąją aiškiai iš Maskvos kurstomi vietiniai rusakalbiai Rygoje surengė masinę protesto demonstraciją prieš latvių kalbos stiprinimą rusiškose mokyklose.

P.K.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija