"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2004 m. spalio 27 d., Nr. 20 (89)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Referendumas dėl Konstitucijos Europai nereikalingas

Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus
Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Pasirašyti sutarties dėl Konstitucijos Europai netrukus į Romą vyksiantis prezidentas Valdas Adamkus mano, kad ratifikuoti šią sutartį turi Seimas, o skelbti dėl jos Lietuvoje referendumo nevertėtų.

Ar sutarties dėl Konstitucijos Europai pasirašymas leidžia tikėtis kokybiškai naujo ES raidos etapo? Kokie iššūkiai šiame etape lauks Lietuvos?

Manau, pirmiausia pats faktas, kad ES valstybės susitarė dėl Konstitucijos, yra savotiškas įsipareigojimas ir visos ES raidos patvirtinimas. Antra vertus, tai - savotiškas įsitvirtinimas bendroje pasaulio politinėje arenoje. Europos žemyno balsas tampa vis svarbesnis, spendžiant viso pasaulio problemas. Šiuo atžvilgiu Europos susijungimas vainikuoja ilgametį raidos kelią, kuriame ES idėja gimė, brendo, kėlė abejonių. Galiausiai Europa tampa vienalytė, turinti aiškią savo poziciją.

Ar Europa tampa ne per daug vienalytė, centralizuota?

Nemanau, kad Konstitucija varžo pavienių valstybių teises. Ji suteikia išorinę formą, bet nesiaurina atskirų valstybių suverenumo ir teisių įgyvendinimo. Nemanau, kad tai nauja monolitinė valstybė, kuri atima arba siaurina savo politinių bendruomenių - jei taip galime vadinti pavienes tautas ir valstybes - teises.

Ar pakaktų Konstitucijos sutartį ratifikuoti Seime? Ar toks visai šaliai svarbus apsispendimas gali būti paliktas Seimui, neatsiklausiant tautos per referendumą?

Pats faktas, kad Europos valstybėms palikta galimybė ratifikuoti šią sutartį arba parlamente, arba kreipiantis į tautą, parodo Europos valstybių požiūrių į ES konstitucinį įtvirtinimą įvairovę. Ši įvairovė kaip tik patvirtina individualumo ir suvereniteto teisę.

Manau, tauta turi pasisakyti tokiais klausimais, - tai jos neabejotina teisė, - tačiau kai Lietuvoje vyko referendumas dėl stojimo į ES, už stojimą balsavo ryški žmonių dauguma. Ne 50 procentų plius vienas balsas, o 90 procentų, ir tai buvo ne prieš penkerius ir net ne prieš trejus metus.

Yra dar vienas veiksnys - Seimo rinkimai. Lietuvos žmonės gali aiškiai išreikšti savo valią. Manau, jog išrinktas naujas Seimas turės Lietuvos žmonių pasitikėjimą. Todėl manau, kad dar kartą per referendumą klausti žmonių to paties klausimo - nepateisinama. Ir dabartinis, ir netrukus susirinksiantis naujas Seimas turi Lietuvos žmonių pasitikėjimo mandatą ir teisę išreikšti piliečių valią Europos Konstitucijos ratifikavimo klausimu.

Aš asmeniškai esu už tai, kad Konstitucinės sutarties ratifikavimo galimybę ir teisę turėtų Seimas. Kartu manau, kad jis tikrai atstovaus Lietuvos žmonėms.

Kas laukia ES, jei ne visos jos narės ratifikuos Konstitucinę sutartį? Kokios įtakos sutarties atmetimas turėtų Lietuvai?

Manau, ne tik Lietuvai, bet ir kitoms ES valstybėms tai turės tokios įtakos, kad Europos programų ir idėjų įtvirtinimas bus pristabdytas. Užuot panaudojus laiką ir energiją Europos žmonių ekonominei gerovei kelti, bus švaistomasi nereikalingomis frazėmis ir diskusijomis apie tai, kas priimtina ir kas ne. Juk dėl principų jau sutarėme, o ginčai vien dėl Konstitucijos, kurią taisyti ir papildyti esama kitų būdų - galima išreikšti savo valią tada, kai Konstitucija jau bus veikianti, - tėra laiko ir energijos praradimas.

Ar Lietuvai, palyginti neseniai ištrūkusiai iš Sovietų Sąjungos gniaužtų, nėra praradimas - riboti dalį savo suverenumo?

Kaip tik noriu dar kartą pabrėžti, kad nė vienos ES valstybės suverenitetas nėra suvaržomas. Konstitucijoje, be to, yra aiškiai pasakyta, kad kiekviena valstybė turi teisę iš Sąjungos pasitraukti. Esu tikras, kad, jei kiltų grėsmė Lietuvos suverenitetui, mūsų tautos ir valstybės teisėms, tai Lietuva nedvejodama pasinaudotų šia Konstitucijos suteikiama galimybe.

ES Konstitucijoje neminima krikščionybė. Vatikanas į tai reagavo neigiamai. Italijos proeuropietiško krikščionių susivienijimo prezidentas Džiordžijo Salina suabejojo, ar Konstitucija priimama pakankamai demokratiškai, ir paragino „kurti tautų, o ne užsienio reikalų ministrų, bankininkų ir prekybininkų Europą”. Kaip šitai vertinate?

Puikiai žinome, kad ir Lietuva, ir Lenkija, ir Italija buvo pasisakiusios už krikščionybės minėjimą Konstitucijos preambulėje.

Turime pripažinti, kad lietuviai - krikščionys, nors ir ginčijamasi, kaip krikščionybės išpažinimo aktyvumas atsispindi skaičiuose ir procentuose. Kad ir kaip būtų, manau, Lietuvos pozicija dėl krikščionybės minėjimo buvo natūrali.

Tačiau tai nereiškia, kad, daugumai Europos valstybių pasisakius prieš krikščionybės minėjimą Konstitucijos preambulėje, keičiasi Europos pobūdis. Parlamentarizmo ir konstitucionalizmo tradicijų prielaidos yra grindžiamos krikščioniškomis bendravimo normomis. Šiandien apskritai palyginti nedaug valstybių, kurios nesivadovauja krikščioniškais moralės principais.

Nedaryčiau tragedijos iš to, kad ES Konstitucijoje krikščionybė nepaminėta. Tai, kad daugumos valia buvo tokia, nekeičia mūsų pažiūrų - mūsų vertybių skalė išlieka pagrįsta krikščioniškąja morale. Juk ir Lietuvos Konstitucijoje krikščionybė neminima.

Kaip manote, ar Turkija turėtų tapti ES nare?

Mano supratimu, atsakymas turėtų būti teigiamas. Tokia mano asmeninė nuomonė - Lietuva apie savo poziciją nėra oficialiai pareiškusi. Dalyvaudamas įvairiuose šio klausimo svarstymuose, negirdėjau nė vieno aiškiai neigiamo pasisakymo.

Lietuva yra už visų Europos tautų dalyvavimą šioje bendruomenėje. Vienintelis reikalavimas, kuris turėtų būti taikomas visoms Europos valstybėms, - tai atitikimas kriterijams, kurie nustatyti ES narėms. Tai - nekeičiama sąlyga. Jei Turkija savo reformomis, santvarka ir įstatymais atitiks Europos tautų bendrijos keliamus reikalavimus, manau, nebus nei moralinių, nei kokių nors kitų priežasčių, dėl kurių Turkija negalėtų tapti vienalytės Europos dalimi.

Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Vladimiras Laučius

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija