Per 1990-2000 metus iš Lietuvos kasmet vidutiniškai emigravo po 25 tūkst. žmonių

Praėjusią savaitę patvirtintoje Nacionalinėje demografinės (gyventojų) politikos strategijoje užsibrėžta mažinti negrįžtamos migracijos apimtis ir švelninti emigracijos sukeliamų neigiamų pasekmių poveikį. „Masinės nelegalios darbo migracijos tikimybė, bent netolimoje ateityje, išlieka. Laikina darbo migracija, praradus saitus su Lietuva, gali peraugti į nuolatinę", - apie galimas grėsmes įspėjama strategijoje.

Per 1990-2000 metus iš Lietuvos kasmet vidutiniškai emigravo po 25 tūkst. žmonių. 1990-2000 metais 60,3 procento visos lietuvių emigracijos sudarė nedeklaruoti išvykimai, kurių didžioji dalis peraugo į neteisėtą buvimą ir nelegalų darbą užsienyje.

Strategijoje pastebima, jog dalį emigrantų sudaro jaunimas, baigęs aukštuosius mokslus užsienyje, kuriam sunku susirasti jų poreikius atitinkantį darbą Lietuvoje, ir vidutinio amžiaus žmones, kurie išvyksta praradę darbą. „Apie tris ketvirtadalius išvykusių Lietuvos piliečių (150 tūkstančių) yra darbo migrantai. Trečdaliui emigrantų darbas užsienyje yra viena iš išeičių iš skurdo ir nevilties. Tai ypač būdinga rajonų ir kaimų gyventojams. Norą emigruoti skatina sėkmingi migracijų pavyzdžiai, besiplečiantis „socialinio palaikymo tinklas", t.y. jau migravę giminės ir draugai, migrantų namų ūkių ekonominės padėties gerėjimas", - pastebima strategijoje. Lietuva dėl emigracijos praranda dalį darbo jėgos, o ypač skausmingas yra kvalifikuotų darbuotojų netekimas. Kaip masinės migracijos pasekmė gali būti pasikeitusios vertybės, poreikiai ir gyvenimo būdas.

Vyriausybė pažymi, jog laikina darbo migracija kaip dalinis užimtumo problemos sprendimas nėra pakankama - per mažos legalaus išvykimo galimybės, palyginti su dideliu darbo migracijos poreikiu, daugelis ES šalių taiko pereinamojo laikotarpio dėl laisvo darbuotojų judėjimo reikalavimus, kitos šalys taip pat nustato migracijos barjerus. Taip pat nepakanka dvišalių darbo migracijos sutarčių tarp Lietuvos ir ne ES šalių. Tačiau darbo migracijos iš Lietuvos poreikį gali mažinti laukiama šalies ekonominė plėtra, kurianti darbo vietas, darbo užmokesčio didėjimas, socialinės apsaugos bedarbiams, ypač jaunimui, gerinimas. Vyriausybė tikisi, jog, įsigaliojus laisvam darbo jėgos judėjimui ES, galima tikėtis nelegalios migracijos mažėjimo. Pakartotinę darbo migraciją gali mažinti migracijos metu įgytos patirties ir lėšų panaudojimas investicijoms Lietuvoje.

Oficialiais duomenimis, per 2003 metus iš Lietuvos išvyko 11 tūkst. žmonių. Įvertinus ir nedeklaruotą migraciją, 1990-2003 metais Lietuva dėl gyventojų migracijos prarado 230 tūkst. žmonių.

ELTA

© 2004 "XXI amžius"