Ne visi Europos Komisijos komisarai įtinka kairiesiems europarlamentarams

Kandidatas į Europos Sąjungos teisingumo ir saugumo politikos komisaro postą italas Rokas Butiljonė

Europos Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas EPA-ELTA nuotraukos

Šiandien, spalio 27-ąją, Europos Parlamentas tvirtins naująją Europos Komisiją. Tačiau jau prieš dvi savaites buvo sukeltas triukšmas prieš kai kuriuos paskirtus komisarus. Tas triukšmas ypač keliamas prieš į teisingumo, pilietinių laisvių ir saugumo komisaro postą paskirto italo Roko Butilijonės kandidatūrą. Socialistų frakcijai priklausantys EP deputatai (apie 200 iš 731 vietos parlamente) jau pareiškė pasinaudosiantys veto teise ir nepritarsiantys naujos Komisijos patvirtinimui, jei R. Butiljonė išliks kandidatu į Europos komisarus. Pagal ES įstatymus, Europos Parlamentas negali atmesti tik vieną ar kelias komisarų kandidatūras: Parlamente balsuojama už visos Europos Komisijos patvirtinimą arba atmetimą. Šiuos nesusipratimus praėjusią savaitę sprendė naujasis Europos Komisijos prezidentas Žozė Manuelis Barozas, sudaręs naująją Europos Komisiją.

Krikščioniškai mąstantys politikai sukelia kairiųjų nepasitenkinimą

Konflikto esmę praėjusią savaitę spaudos konferencijoje Vatikano popiežiškosios Teisingumo ir Taikos tarybos pirmininkas kardinolas Renatas Martinas. Jis pasmerkė „galingų lobistų, vedamų išankstinio antikrikščioniško nusistatymo“ siekius sumenkinti ar visiškai nutildyti Bažnyčios balsą. Šią mintį kardinolas pakartojo ir duodamas interviu Italijos svarbiausiam visuomeninės televizijos kanalui RAI1 bei kalbėdamas Vatikano radijo laidoje. „Pakanka pamatyti, kaip neatsakingai ir džiugiai šie lobistai bando sukelti sumaištį žmogaus giminės sampratos srityje, menkindami santuokos tarp vyro ir moters svarbą, niekina gyvybę, paversdami ją iškrypusių eksperimentų dalimi“, - sakė R. Martinas. Jo teigimu, šiems lobistams labai trukdo Bažnyčia ir jos reiškiama pozicija bei krikščionys, kuriuos stengiamasi nutildyti visais įmanomais būdais – teisėtais ir neteisėtais. Kardinolas pastebėjo, kad „šie žmonės gali per daug nevargti – Bažnyčia ir toliau ištikimai skelbs Evangelijos mokymą“.

Šiuos Vatikano komentarus išprovokavo Europos Parlamento (EP) Pilietinių laisvių komiteto sprendimas (slapto balsavimo metu) nepritarti į teisingumo, pilietinių laisvių ir saugumo komisaro postą paskirtai italo R.Butilijonės kandidatūrai, nes jis esą pasisako prieš moteris ir gėjus. Tačiau pats R. Butiljonė teigia tapęs „neapykantos auka“. Jis pripažino kandidatų į ES komisarus klausymų EP komitetuose metu pareiškęs, jog, jo nuomone, homoseksualumas yra nuodėmė, o santuoka yra sudaroma, kad moteris galėtų susilaukti vaikų ir būti ginama vyro. Anksčiau buvo pranešta esą R. Butiljonė yra pareiškęs, kad svarbiausias moters vaidmuo visuomenėje - motina ir namų šeimininkė, t.y. anot jo kritikų, moteris yra nevisavertis žmogus. Tačiau, paties kandidato į Europos komisarus teigimu, šie žodžiai buvo „ištraukti iš konteksto“.

R. Butiljonė yra politologijos dėstytojas, jis laikomas vienu artimiausių popiežiaus Jono Pauliaus II asmeninių draugų bei patarėjų. Dėl jo kandidatūros į ES komisarus kilusį triukšmą pats R.Butiljonė pavadino „naująja inkvizicija“.

Šiuos nesusipratimus ir tenka spręsti naujajam Europos Komisijos prezidentui Ž.M.Barozui. Praėjusią savaitę jis pradėjo susitikimus su Europos Parlamento frakcijų vadovais, siekdamas susitarti dėl naujos Europos Komisijos sudarymo.

„Financial Times“ apie Europos Parlamento įtaką

Butiljonės ir kitus klausimus nagrinėja Britų dienraščio „Financial Times“ apžvalgininkas Kventinas Pylas. Kartu jis atkreipia dėmesį į augančią EP įtaką Europos Sąjungoje. Daugiausia nepasitenkinimo europarlamentarams esą sukėlė Italijos į EK deleguotas R.Butiljonė. Šis konservatyvių pažiūrų katalikas turi savo nuomonę apie socialinę politiką. „Tai, žinoma, nėra nusikaltimas. Tačiau žmogui, norinčiam tapti EK komisaru, būtina mokėti nulaikyti liežuvį“, - moralizuoja K.Pylas.

EP liberalų ir socialistų frakcijas papiktino jo pasisakymai apie homoseksualus („tai nuodėmė“), vedybas ar vienišas motinas („jos nėra labai geros mamos“). Jei nebus rastas kompromisas, Ž.M.Barozas, dar net nepradėjęs dirbti, gali susidurti su pirmąja krize. Kai kurie parlamentarai yra pareiškę, jog, neradus kito kandidato į šį postą, gali būti nepatvirtinta visa jo komanda.

Katalikų Bažnyčia, K.Pylo nuomone, pati besilaikanti konservatyvių pažiūrų daugeliu šeimos klausimų, kalba apie „naują pinigų ir arogancijos inkviziciją“ bei visą situaciją vertina kaip priešpriešą tarp pasaulietinio judėjimo šalininkų ir Bažnyčios. „Čia yra dalis tiesos“, - rašo apžvalgininkas. Europoje tarp valstybės ir Bažnyčios, pralaimėjusios kovą dėl katalikybės paminėjimo ES konstitucinėje sutartyje, atsiranda trintis. Bet nereikėtų pamiršti ir kovos dėl „politikos bei galios. Europos Parlamente, kur kairė ir dešinė dažnai turi panašią įtaką, liberalų parama gali tapti lemiamu veiksniu. Be to, susiklosčiusi situacija rodo lėtą, bet nesiliaujantį EP įtakos kitoms ES institucijoms augimą“.

Trečias šios kovos aspektas - R. Butiljonės požiūris į svarbiausias teisingumo ir saugumo politikos komisaro veiklos sritis. Jis privalės spręsti „pabėgėlių ir imigracijos, kovos su terorizmu, žmogaus teisių apsaugos ir kontrabandos prevencijos klausimus. R. Butiljonės požiūris į visas šias sritis yra labai konservatyvus“. Jis pasisako už pabėgėlių sulaikymo centrų Šiaurės Afrikoje įrengimą, būdamas Italijos Europos reikalų ministru nepritarė bendro Europos sulaikymo orderio, turėjusio padėti kovoti su terorizmu, sukūrimui, kaip vyriausybės narys padėjo priimti įstatymus, garantuojančius premjerui Silvijui Berluskoniui teisinę neliečiamybę ir tokiu būdu netiesiogiai padedančius ministro pirmininko verslo reikalams. „Būtent dėl šios priežasties R. Butiljonė susilaukė tokios griežtos kritikos. Europarlamentarai nepatenkinti tiek jo politiniais, tiek vertybiniais įsitikinimais“, - rašo K. Pylas.

„Parlamentarai negali nepritarti atskiriems nariams - tik išreikšti nepasitikėjimą visa komisija“, - teigia apžvalgininkas. Tačiau Ž. M. Barozui, kurį nenusileisti spaudžia tiek valstybės narės, norinčios išlaikyti išskirtines teises skiriant pačių pasirinktus komisarus, tiek ES biurokratai, EP reikalavimams nusileisti gana sudėtinga. „Taigi arba R. Butiljonė neteks darbo, arba EP gaus nuolaidų iš Komisijos. Šis kivirčas gali duoti daug gero ES ateičiai: lėtai, bet nepaliaujamai Briuselio biurokratija lenkiasi už demokratinės kontrolės mechanizmą atsakingam parlamentui“, - rašo „Financial Times“.

Lietuvos europarlamentarai nesutaria

Lietuvos europarlamentarai, vieningai kritikuodami kai kuriuos paskirtuosius EK narius, dėl jos sudėties ketina balsuoti skirtingai. Didžiausių abejonių jiems, kaip ir kitiems Europos Parlamento nariams, sukėlė į EK komisaro postą paskirtas R. Butiljonė.

Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos narys Eugenijus Gentvilas teigė, jog kartu su kitais šešiais frakcijai priklausančiais lietuviais kol kas nesivelia į diskusijas dėl italo kandidatūros. Tačiau europarlamentaro nuomone, kalbant apie įvairias mažumas, tokio rango politikui, kaip R. Butiljonė, derėtų „laikyti liežuvį už dantų“. „Taip galima nusiristi ir iki to, kad jam nepatinka musulmonai arba tie, kurie neturi itališko kraujo, - kalbėjo E. Gentvilas. - Manęs turbūt niekas nenuvarytų į homoseksualų gretas, bet jų buvimas yra gerbtinas“. Gentvilas mano, kad savo pareiškimais R. Butiljonė kuria savo įvaizdį Italijoje, t.y. „žaidžia vidaus politikos žaidimus vidaus politikos sąskaita“, o tai „EK nario visai nepuošia“. Europarlamentaras norėtų balsuoti atskirai už kiekvieno paskirtojo komisaro kandidatūrą ir prie italo pavardės pažymėti minusą, tačiau pagal galiojančią tvarką EP turi patvirtinti visą Komisijos sudėtį iš karto.

Savo ruožtu Sąjungos už tautų Europą frakcija, pasak jos nario Rolando Pavilionio, ketina pritarti EK sudėčiai. „Europarlamento interesai yra Komisijos pusėje, juolab kad laukia įtemptas metas, visų pirma - Konstitucijos tvirtinimas. Kažin ar verta sugriauti visą darbą dėl vieno kito komisaro aštresnio pasisakymo. R. Butiljonė tik išsakė savo nuomonę apie dalykus, kurie buvo iki šiol apeinami“, - sakė R. Pavilionis. Anot jo, ne itin gerą įspūdį per klausymus EP paliko ir kai kurie kiti paskirtieji komisarai. „Ši Komisija nėra tokia įspūdinga, kaip ankstesnė. Jos nariai nėra ryškios asmenybės, o kai kurie dar turi dėmių biografijoje, - pasakojo europarlamentaras. - Komisija buvo sudaryta ne įvertinus komisarų gebėjimą dirbti kartu, o labiau pasikliaujant nacionalinių vyriausybių siūlymais“.

Įvairiems EP komitetams užkliuvo įtartinas paskirtosios mokesčių ir muitinių politikos komisarės latvės Ingridos Udrės partijos finansavimas, paskirtosios konkurencijos komisarės olandės Nelės Kroes turėti verslo interesai ir paskirtojo energetikos komisaro vengro Laslo Kovačo kompetencija. R. Pavilionis vylėsi, kad priekaištai dėl kai kurių kandidatūrų nesustabdys EK sudėties patvirtinimo procedūros. „Komisija pagaliau turi pradėti dirbti. Be to, juk ne vien komisarai viską lemia - generaliniuose direktoratuose dirba daug profesionalų“, - pabrėžė europarlamentaras.

R. Butiljonė atsiprašė už savo teiginius apie homoseksualus

Paskutiniais pranešimais, paskirtasis Europos Sąjungos komisaras vidaus ir teisingumo politikos klausimais R. Butiljonė atsiprašė už savo teiginius, kad homoseksualumas yra nuodėmė. Tokie emocingi žodžiai, ko gero, neturėjo būti vartojai politiniuose debatuose, rašo jis paskelbtame savo laiške būsimajam Europos Komisijos pirmininkui Ž. M. Barozui.

R. Butiljonė laiške apgailestavo dėl sunkumų ir problemų, kurios kilo dėl jo teiginių. Jis teigė nenorėjęs nieko įžeisti, ypač - homoseksualų ir moterų. Savo laiške R.Butiljonė rašo labai apgailestaujantis dėl prieštaringų vertinimų, pasigirdusių po debatų Europarlamente, per kuriuos jis sakė, jog homoseksualizmas yra nuodėmė ir jog santuoka egzistuoja tam, kad moterys galėtų turėti vaikų. „Jokiu būdu nenorėjau įžeisti kieno nors jausmų ir ypač - moterų bei homoseksualistų“, - laiške rašo R.Butiljonė. Jis pažymėjo nematantis konflikto galimybės tarp savo įsitikinimų ir savo, kaip ES komisaro, pareigų.

Ž. M. Barozas neketina daryti pakeitimų savo komandoje

Ž. M. Barozas ketvirtadienį su Europos Parlamento frakcijų vadovais aptarė personalijų klausimą. Būdamas vidaus reikalų komisaras, R. Butiljonė nebus atsakingas už mažumų apsaugą, sakė posėdžio dalyviai. Ž. M. Barozas nesutiko su socialdemokratų ir kitų partijų reikalavimu skirti R. Butiljonei kitą postą. Kartu Ž. M. Barozas pareiškė neketinąs pakeisti paskirtojo Italijos komisaro R. Butiljonės. Dėl to, pasak Žaliųjų frakcijos, Ž. M. Barozo Komisija geriausiu atveju sulauks tik nedidelės balsų daugumos. Nepritarti naujajai Europos Komisijai pagrasino ir socialdemokratai. Jie pažadėjo vadovauti visuotiniam „sukilimui“ prieš naująją Europos Komisiją, jeigu Ž.M.Barozas neatsižvelgs į susirūpinimą dėl paskirtojo ES teisingumo komisaro, kuris papiktino kairiuosius savo konservatyviu katalikišku požiūriu į homoseksualizmą ir santuoką.

Ž. M. Barozas praėjusį ketvirtadienį paragino Europos Parlamentą šiandien vyksiantį balsavimą pritarti jo komisarų kandidatūroms. Susitikime su frakcijų pirmininkais paramą Komisijai tvirtai pažadėjo tik krikščionys demokratai ir nedidelė Sąjunga už tautų Europą. Socialdemokratai grasina nepritarti EK sudėčiai. Ž. M. Barozas užtikrino frakcijų vadovus, jog jis pats su grupe kitų komisarų imsis mažumų apsaugos klausimo ir nepaliks jo R. Butiljonės atsakomybei. Tai, anot jo, rodo, kokią reikšmę visa Komisija skiria šiai temai. „Aš manau, kad ši Komisija nusipelno didelio parlamento palaikymo“, - pažymėjo Ž. M. Barozas.

Balsavimas Strasbūre numatytas šiandien, spalio 27-ąją. Dar po dviejų dienų ES valstybių ir vyriausybių vadovai Romoje turėtų pasirašyti Europos Konstituciją.

XXI, Reuters, ELTA

© 2004 "XXI amžius"