"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2004 m. spalio 27 d., Nr. 20 (89)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

XXI amžiaus maras

Petras KATINAS

Ne tik politikai ir politologai, bet ir mokslininkai, tyrinėjantys musulmoniškojo pasaulio ir islamo problemas, labai susirūpinę radikaliojo islamizmo stiprėjimu, nesibaigiančiais teroro išpuoliais. Pastaruoju metu ši problema palietė ir Rusiją. Žinoma, Maskvai pirmiausia rūpi ne tiek islamiškasis terorizmas, kiek grėsmė prarasti savo įtaką Kaukaze ir buvusioje sovietinėje Vidurinėje Azijoje. Iš tiesų Kremliaus valdovams labai pikta ir sunku suvokti, kad ištikimiausi komunizmo ir SSRS išsaugojimo gynėjai staiga pasuko į kitą pusę. Pakanka tik prisiminti M.Gorbačiovo „perestrojkos“ SSRS Aukščiausiosios tarybos laikus, kai Vidurinės Azijos sovietinių respublikų vadovai ir deputatai koneveikė „fašistus pribaltiečius“ užsimaniusius nepriklausomybės. Tada Rusijos demokratai pavadino juos „totorių-mongolų dauguma“.

Dabar padėtis radikaliai pasikeitė. Netgi Maskvai ištikimiausioje Šiaurės Osetijoje. Neseniai Rusijos mokslų akademijos Rytų instituto direktorius Rostislavas Rybakovas ir jo kolegė Nadežda Jemeljanova, paskelbusi knygą „Osetijos musulmonai civilizacijos kryžkelėje“, nuvyko į Šiaurės Osetiją, bandydami ten įkurti Kaukazo taikos institutą. Buvo planuojama, kad šis institutas vykdys savotišką taikos Kaukaze misiją, pradedant įvairių islamistinių grupuočių nesutarimų šeimyninių klanų vaidų bei „kraujo keršto“ problemų sprendimu. Buvo nuspręsta tokį institutą įkurti Vladikaukaze. Aišku, Osetija, esanti pačiame Kaukazo centre, visada buvo tarsi jungiamasis ryšys tarp įvairių Kaukazo tautų ir tautelių bei giminių klanų. Ir Rusija, pradedant XVIII amžiumi, visada rėmėsi Osetija. Tačiau negalima pamiršti ir apie nuolat rusenantį, dažnai neskelbtą osetinų ir ingušų konfliktą bei gana sudėtingus įvairių Osetijos musulmoniškų bendruomenių santykius. Taigi minėti rusų mokslininkai daugiau kaip metus tyrinėjo situaciją Osetijoje ir kitose Kaukazo vietose veikiančias musulmoniškas organizacijas bei grupuotes ir priėjo prie labai nelinksmų išvadų. Pasak šių rusų mokslininkų, Osetijoje veikia labai slaptos tarptautinės radikalios islamistų organizacijos „At Takfirva el Chidžra“ grupės. Ši grupuotė turi puikią konspiracinę struktūrą. Jos nariai suskirstyti į nedideles grupeles – chalkas, kuriose yra ne daugiau kaip po penkis narius. Šių chalkų penketai paprastai gyvena atskiruose butuose ir net nežino, kas priklauso kitoms grupėms, jau nekalbant apie organizacijos vadovybę. Bet kokiu momentu grupių nariai gali gauti įsakymą įvykdyti tą ar kitą vadovų užduotį. Įdomu, kad tarp šios organizacijos narių yra osetinų, kurie laikomi ištikimiausiais Maskvos draugais Kaukaze. Kaip rašė vienas Vladikaukazo laikraštis, jeigu niekas neatkreips dėmesio į šios organizacijos veiklą, tai labai greitai Osetijoje gali įvykti „baisūs įvykiai“. Beje, prieš savo mirtį šios vasaros pradžioje Osetijos musulmonų dvasinis vadovas muftijus Dzanchotas Chelikajevas vietiniuose laikraščiuose kreipėsi į Osetijos jaunimą ragindamas jaunuolius būti budrius. Ko gero, muftijus buvo teisus, nes tos islamiškos radikalios organizacijos veiklos metodai negailestingi ir žiaurūs. Jauniems šios organizacijos nariams įkalta į galvas, kad nieko nėra geresnio pasaulyje, kaip melstis už islamą. Ši baisi ideologija jau apėmė ne tik arabų valstybes, bet ir Kaukazo musulmoniškas tauteles.

Po Beslano tragedijos Rusijos mokslininkai ir ekspertai paskelbė įdomią išvadą. Pasak jų pranešimo, jeigu atidžiau pažvelgsime į istoriją, tai pastebėsime, kad kalnuotuose Afganistano, Pakistano, Kaukazo ir Tibeto rajonuose nuolat kyla regioniniai karai ir socialiniai konfliktai. Ir anksčiau pertraukų tarp tokių konfliktų būdavo ne tiek jau daug, o dabar pertraukų tarp konfliktų tapo dar mažiau. Kaukazą tokie konfliktai krečia kas 20-30 metų. Kol kas mokslininkai ir ekspertai nežino, kodėl tie „štormai“ kartojasi taip palyginti reguliariai. Todėl Maskvoje iškelta idėja sukurti Tarptautinę asociaciją, kuri tyrinėtų ir analizuotų kalnuotuose pasaulio rajonuose kylančias problemas. Pasak tokios asociacijos kūrimo iniciatorių, joje turi dirbti įvairių valstybių istorikai, sociologai, fizikai ir genetikai.

Tačiau ir be jokių specialių tyrimų jau pakankamai aišku, kad šiuolaikiniame islame vis labiau stiprėja jėgos, siekiančios sukurti Pasaulio islamo kalifatą. Tos teorijos šalininkų arabų pasaulyje ne tiek jau daug, tačiau jie turi daug viskam pasirengusių fanatikų ir, svarbiausia, nesiskundžia pinigų stygiumi. Todėl pasaulis tiesiog privalo imtis visų įmanomų priemonių kovai su šia XXI amžiaus rykšte, kurią kai kurie ekspertai lygina netgi su anksčiau siautėjusiomis maro epidemijomis.

Teko skaityti kai kurių amerikiečių ir britų ekspertų samprotavimus, kad būtina atkreipti rimčiausią dėmesį į teroro finansavimą. Pasak vieno eksperto, teroro ir teroristų finansavimas yra savotiškos investicijos. Todėl būtina sužinoti, kokiu būdu teroro finansuotojai gauna pelną už šį velnišką „verslą“. Kai kurie specialiųjų tarnybų specialistai tvirtina, kad dėl terorizmo uždirba ne tiktai teroristų finansuotojai, bet ir daugelis kitų stambių struktūrų. Pavyzdžiui, draudimo kompanijos. Todėl siūloma akylai stebėti, kaip į teroro aktus reaguoja pasaulio biržos. Išaiškinti kompanijas, kurios užsidirba šimtus milijonų susvyravus valiutų kursui ar naftos ir kitų žaliavų kainoms. Tokie svyravimai biržose paprastai įvyksta beveik po kiekvieno didesnio teroristinio išpuolio. Taigi laukia didžiulis ir sunkus darbas. Todėl reikia pasirengti įvairiems netikėtumams. Tarp jų ir tokiems, ar į terorizmo grandinę neįsipainioję netiesiogiai, o gal ir tiesiogiai labai įtakingi žmonės.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija