Priešprieša

Neseniai „XXI amžius“ jau rašė, kad dėl nesutarimų tarp Armėnijos ir Azerbaidžano NATO buvo priverstas atšaukti numatytas karines pratybas Azerbaidžano teritorijoje pagal „Partnerystės vardan taikos“ programą. Azerbaidžano valdžia nesutiko įsileisti stebėti manevrų grupės kaimyninės Armėnijos karininkų. Tai, aišku, nieko nauja. Įtampa tarp Armėnijos ir Azerbaidžano, prasidėjusi dar prieš Sovietų Sąjungos žlugimą dėl Kalnų Karabacho, tebesitęsia iki šiol. Todėl abi šios NVS valstybės gynybai ir ginklavimusi skiria labai daug dėmesio ir lėšų.

Šiuo metu Armėnijos ginkluotosiose pajėgose yra daugiau kaip 50 tūkst. žmonių. Sausumos kariuomenėje yra keturios motorizuotos sausumos pajėgų brigados, dešimt atskirų pėstininkų pulkų, viena artilerijos brigada, dvi zenitinių raketų brigados. Armėnijos kariuomenės sudėtyje yra taip pat karinių oro pajėgų ir priešlėktuvinės gynybos, žvalgybos ir inžinierinės kariuomenės daliniai. Pažymėtina, kad pernai Armėnijos išlaidos gynybai sudarė 79 mln. dolerių - tai net keturi procentai bendrojo vidaus produkto. Tai pats aukščiausias rodiklis visoje NVS.

Kur kas galingesnes ginkluotąsias pajėgas turi kaimyninis Azerbaidžanas. Šios šalies armijoje tarnauja 70 tūkst. žmonių. Pažymėtina, kad 1995 metais jų buvo tik 25-30 tūkstančių. Beje, į šį skaičių neįeina vidaus reikalų ir specialiųjų pajėgų (OMON) daliniai. Pernai Azerbaidžano išlaidos kariniams reikalams siekė 140 milijonų dolerių. Tai sudaro 2,6 proc. bendrojo vidaus produkto. Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos pagal turimą karinės technikos skaičių gerokai viršija kitų dviejų kaimynių - Armėnijos ir Gruzijos karines pajėgas kartu sudėjus. Azerbaidžano kariuomenė sudaryta iš sausumos, karinio jūrų laivyno, karo aviacijos ir priešlėktuvinės gynybos dalinių. Būtina pažymėti, kad Azerbaidžano armija turi labai didelį karinės technikos ir šaudmenų arsenalą, kuris Azerbaidžanui liko nuo SSRS laikais jame dislokuotos Sovietų Sąjungos 4-osios armijos. Ši armija turėjo būti pagrindinė smogiamoji jėga prieš Turkiją, ne tik kaip prieš NATO valstybę, bet ir kaip pagrindinę JAV sąjungininkę regione. Tuomet Rusija perdavė Azerbaidžanui 230 tankų, 360 šarvuočių, 200 artilerijos pabūklų, karinius sraigtasparnius ir lėktuvus. Tarp jų - vienuolika Su-24 p markės bombonešių, penkis MiG-25 RB klasės naikintuvus ir vieną SU-25. Užsienio ekspertų vertinimais, sparčiai ginkluodamasis Azerbaidžanas siekia tapti didžiausia ir geriausia apginkluota armija regione. Teigiama, jog galimų karo veiksmų atveju Azerbaidžanas gali bemat mesti į mūšį nuo 125 iki 160 tūkst. gerai apmokytų kareivių ir karininkų.

Šiame regione yra dar viena ginkluota jėga – atskira Kalnų Karabacho kariuomenė. Kalnų Karabachas, kuriame šiuo metu gyvena apie 140 tūkst. žmonių, turi 25 tūkst. karių kariuomenę. Jo karinis biudžetas sudaro net 20 proc. bendrojo vidaus produkto. Šioje armijoje, be sausumos pajėgų, taip pat yra artilerijos – raketiniai, tankų divizionai ir dar priešlėktuvinės gynybos daliniai. Pastarieji įeina į Armėnijos priešlėktuvinės gynybos sistemą. Be to, Kalnų Karabacho ginkluotosioms pajėgoms priklauso žvalgybos batalionai, specialiųjų užduočių dalinys, kurie sukurti nacionalinės gvardijos bazėje.

Taigi, nors Baku ir Jerevanas retsykiais bando derėtis spręsdami įsisenėjusią Kalnų Karabacho problemą, tačiau tos derybos visada baigiasi be jokių rezultatų. Todėl ginklavimusi ir Armėnija, ir Azerbaidžanas skiria labai daug dėmesio ir lėšų. Aišku, Azerbaidžanas gal ir galėtų be didelio vargo atsiimti Kalnų Karabachą, tačiau tai tik dar labiau paaštrintų padėtį. Tuo labiau kad Armėniją palaiko Maskva.

Petras KATINAS

© 2004 "XXI amžius"