Azija ginkluojasi

JAV laikraštis „New Yourk Times“ paskelbė kai kuriuos duomenis apie tarptautinę ginklų prekybą. Kaip ir anksčiau, 2003 metais šioje ginklų rinkoje dominavo Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija. Tačiau pažymima, kad jau trečius metus ginklų pardavimo ir pirkimo apimtys mažėja. Laikraštis remiasi Jungtinių Valstijų Kongreso pateikta naujausia tyrimo informacija. JAV kol kas išsaugojo pirmavimą pasaulinėje ginklų prekyboje ir pernai sudarė sutartis parduoti ginklų už 14,5 mlrd. dolerių. Tai yra 56,7 proc. visų pasaulinių ginklų prekybos kontraktų. 2002 metais JAV pardavė ginklų už 13,6 mlrd. dolerių. Rusija užima antrąją vietą, pernai sudariusi ginklų pardavimo kontraktų už 4,3 mlrd. dolerių. Pažymėtina, kad 2002 metais Rusija pardavė ginklų už šešis milijardus dolerių. Trečiąja didžiausia ginklų pardavėja 2003 metais tapo Vokietija, pardavusi ginklų už 1,4 mlrd. dolerių.

Iš viso pasaulyje 2003 metais sudaryti ginklų pardavimo kontraktai siekė 25,6 mlrd. dolerių. Turint omenyje infliaciją, 2000 metais pasaulyje buvo parduota ginklų už 41 mlrd. dolerių. Vadinasi, mažėja ginklų pirkėjų arba vis daugiau šalių ginklus gaminasi pačios. Aišku, jų kokybė nė iš tolo negali prilygti moderniausiai amerikiečių, rusų, vokiečių ir prancūzų ginkluotei.

Kaip ir anksčiau, vadinamosios besivystančios valstybės yra pagrindinė įprastų ginklų pardavėjų rinka. Pernai besivystančioms šalims buvo parduota ginklų už 13,7 mlrd. dolerių. Tai sudaro 53,6 proc. visų ginklų pardavimo sandorių. Tačiau ir čia juntamas akivaizdus ginklų pirkimo mažėjimas. Pernai Jungtinės Valstijos pardavė besivystančioms šalims ginklų už 6,2 mlrd. dolerių (45,4 proc.), o Rusija pasirašė kontraktus su besivystančiomis šalimis už 3,9 mlrd. dolerių (23,4 proc).

Iš JAV Kongreso ataskaitos aiškėja, kad daug ginklų perka besivystančios Azijos valstybės, pavyzdžiui, 2000-2003 metais Kinija nusipirko ginklų už 9,3 mlrd. dolerių. Po Kinijos eina Jungtiniai Arabų Emyratai, Egiptas, Indija, Izraelis, Pietų Korėja, Saudo Arabija, Malaizija, Singapūras ir Kuveitas.

Petras KATINAS

© 2004 "XXI amžius"