Vašingtone – be permainų

Petras KATINAS

JAV prezidentas Džordžas Bušas su žmona Lora ir dukromis: Džena (kairėje) ir Barbara (antra iš kairės) džiaugiasi pergale

Pasaulis nepaprastai susidomėjęs laukė galingiausios pasaulio valstybės – Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimų. Rinkimų kampanija buvo labai atkakli, ir visos visuomenės apklausos rodė, kad abiejų kandidatų – dabartinio JAV prezidento Džordžo Bušo ir jo varžovo demokrato Džono Kerio galimybės laimėti rinkimus apylygės. Paskutinės apklausos rinkimų išvakarėse rodė, kad Dž.Bušas lenkia Dž.Kerį dviem procentais. Be to, Dž.Bušui paskutinėmis dienomis prieš lapkričio 2-osios rinkimus didelį smūgį sudavė 36 didieji JAV laikraščiai, ėmę aktyviai remti Dž.Kerio kandidatūrą. Žinant, kokį didžiulį vaidmenį JAV atlieka spauda, ypač didžioji, tai privertė Dž.Bušo štabą rimtai nervintis. Tą nerimą rodė ir paties prezidento pareiškimas rinkimų išvakarėse, kuriame jis netiesiogiai pripažino, kad rinkimų dieną laimėtojas gali ir neišaiškėti. Todėl netgi labai rimti ir gerai informuoti politikos apžvalgininkai svarstė galimybę, kas būtų, jeigu įvairių valstijų rinkikų balsai pasidalytų po lygiai. Tokiu atveju prezidentą turėtų rinkti Kongreso Atstovų rūmai. Bet jeigu taip būtų atsitikę, tai būtų irgi užtikrinę Dž.Bušo pergalę, nes Atstovų rūmuose respublikonai turi daugumą. Panašiai galėjo atsitikti, kaip jau buvo 2000 metais, kai viską nulėmė tiktai penkių rinkikų balsai. Šios rinkimų kampanijos ypatumai buvo karas Irake. Paskutinėmis dienomis Dž.Keris išmetė svarbią kortą. Mat pasirodė pranešimų, kad iš Irako karinių saugyklų dingo apie kelis šimtus tonų sprogmenų.

Be Irako karo ir kovos su tarptautiniu terorizmu reikalų, Dž.Keris ir jo rinkimų štabas nuolat pabrėždavo savojo kandidato aristokratišką kilmę ir jo išsimokslinimą, įgytą Šveicarijos universitete. Be to, Dž.Keris nuolat pabrėždavo, jog jau nuo vaikystės esąs didelis nužudyto JAV prezidento Džono Kenedžio gerbėjas. Jis netgi stengėsi pamėgdžioti Dž.Kenedžio manieras, šukuoseną ir t.t. Bet netgi Dž.Kerio artimi bičiuliai pripažino, kad jam dar labai toli iki nužudytojo JAV prezidento. Nors dėl demokratų kandidato intelektualumo nesiginčijama. Šioje srityje jis lenkia Dž.Bušą, kuriam jau seniai prilipo Teksaso kaubojaus pravardė. Didžiuodamasis savo aristokratiška kilme, Dž.Keris nepamiršta priminti esąs JAV diplomato sūnus, laisvai kalbąs prancūzų ir vokiečių kalbomis, galįs susikalbėti ispaniškai ir švediškai. Tačiau ir Dž.Bušas gali pasigirti savo kilme. Jo senelis buvo senatorius, o tėvas – prezidentas. Be to, Dž.Bušas puikiai moka bendrauti ne tik su visuomenės „elitu“, bet ir su paprastais žmonėmis. Ir tai jam puikiai sekasi. Dž.Keriui taip pat netrūko pinigų savo rinkimų kampanijai. Mat jo antroji žmona Tereza Heinz-Keri po savo pirmojo vyro žūties laikoma turtingiausia JAV moterimi, nes paveldėjo pusės milijardo dolerių vertės kečupo „imperiją“. Ji yra Afrikoje, Mozambike, užaugusi portugalų gydytojo duktė. T.Keri irgi nuolat demonstruoja ir didžiuojasi savo europietiškomis manieromis ir, kaip ir jos vyras, mėgdžioja garsiąją Dž.Kenedžio žmoną Žakliną Kenedi-Onasis.

Dž.Keris skelbiasi esąs katalikas, nors, skirtingai nuo prezidento Dž.Bušo, pasisako už abortus, palankiai atsiliepia apie homoseksualus. Dž.Bušas nuolat cituoja Bibliją, o Dž.Keris – Čilės komunistą, didelį Kubos diktatoriaus Fidelio Kastro bičiulį rašytoją Pablą Nerudą.

Amerikiečiai šį kartą balsavo labai aktyviai, ko jau seniai nebuvo. Žmonės netgi po kelias valandas stovėjo eilėje. Beje, už Dž.Bušą balsavo daugiau rinkėjų nei už bet kokį kitą prezidentą visoje JAV istorijoje. Amerikos piliečiai šiuo labai svarbiu momentu, kai vyksta Irako krizė, niekaip neišsisprendžia Artimųjų Rytų problemos, labai atšalę JAV ir kai kurių Europos valstybių, pirmiausia Prancūzijos ir Vokietijos, tarpusavio santykiai, nusprendė nekeisti arklių perkėloje. Tuo labiau kad per pirmąją kadenciją Dž.Bušas ryžtingai pademonstravo savo ryžtą, ypač įtraukiant į NATO buvusias Europos komunistines valstybes ir Baltijos šalis.

Tiesa, ir šį kartą, kaip ir prieš ketverius metus, kai Džordžui Bušui pergalę lėmė Floridos valstijos gyventojų balsai, kautynės vyko dėl Ohajo rinkėjų balsų. Galima priminti, kad 2000-aisiais net šešias savaites po rinkimų buvo perskaičiuojami balsai Floridos valstijoje ir teko įsikišti net teismų institucijoms. Tokia grėsmė buvo iškilusi ir per šiuos rinkimus dėl Ohajo gyventojų balsų. Mat Dž.Kerio štabo nariai sakė dėsią visas pastangas, kad būtų papildomai patikrinti vadinamieji negalutinio balsavimo biuleteniai, atsiųsti paštu. Deja, visas baimes nuslopino pats demokratų kandidatas, lapkričio 3-iosios vidurdienį paskambinęs Dž.Bušui ir pasveikinęs jį su pergale. Negalutiniais duomenimis, už Dž.Bušą balsavo keturiais milijonais rinkėjų daugiau nei už jo varžovą. Pranešama, kad Dž.Bušas laimėjo 29 valstijose, o Dž.Keris – 21-oje.

Labai svarbu, kad po šių rinkimų Dž.Bušas galės vykdyti savo rinkimų pažadus ir formuoti užsienio politiką kur kas efektyviau. Mat kartu su prezidento rinkimais buvo renkami ir dalis Atstovų rūmų bei Senato narių. Dabar respublikonai turės dar ryškesnę daugumą Senate ir Atstovų rūmuose.

Politikos apžvalgininkai Dž.Bušo pergalę vertina kaip „konservatorių revoliuciją“. Turima galvoje, kad, turint didesnę persvarą Atstovų rūmuose ir Senate, Dž.Bušui bus kur kas lengviau įvykdyti savo priešrinkiminius pažadus. Visų pirma spręsti nelengvas vidaus problemas, pirmiausia mažinant mokesčius, bandyti sustiprinti dolerio kursą. Tačiau didžiausias dėmesys bus skiriamas užsienio politikai. Tai ne tik Irako problema, bet ir problemos su „blogio ašies“ valstybėmis Iranu ir Šiaurės Korėja. Apskritai daugumos pasaulio šalių vadovai gana palankiai sutiko Dž. Bušo pergalę. Netgi tradiciškai kritikuojantis JAV politiką Irake Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas pareiškė esąs patenkintas Dž.Bušo laimėjimu. Tiesa, neslėpė savo nusivylimo Vokietijos užsienio reikalų ministras Joška Fišeris. O pagrindiniai JAV sąjungininkai – Didžioji Britanija, Japonija, jų vadovų lūpomis, be išlygų sveikino dabartinio Baltųjų rūmų šeimininko pergalę. Įdomiausia buvo Rusijos prezidento Vladimiro Putino reakcija. Nors V.Putinas nepalaiko JAV veiksmų Irake, tačiau, artėjant rinkimų finišui, Rusijos prezidentas tapo vos ne Dž.Bušo agitatoriumi. Pasak V.Putino, šiuo metu Dž.Bušas yra vienas pagrindinių kovotojų prieš tarptautinį terorizmą, o Dž.Kerio laimėjimas reikštų pasaulio teroristų pergalę. Išties įdomus vertinimas!

Beje, krikščioniškų pažiūrų besilaikanti JAV ir kitų pasaulio šalių žiniasklaida atkreipė dėmesį, jog Dž.Bušo pergalę nemaža dalimi nulėmė krikščioniškų tradicijų besilaikančių piliečių balsai. Juk išrinktasis prezidentas ne kartą griežtai pasisakė prieš abortus, homoseksualų „santuokas“. Galima priminti, kad dėl homoseksualų „santuokų“ ir abortų 32-ose JAV valstijose rengiami net 157 referendumai. O Aliaskos gyventojai netrukus turės spręsti, ar įteisinti narkotikus, konkrečiai, marihuanos laikymą, pardavinėjimą ir vartojimą.

Demokratų kandidato Dž.Kerio šalininkai rinkimų kampanijos metu eskalavo šūkį „Anybody but Bush“ („Bet kas, tik ne Bušas“). Tačiau amerikiečiai nusprendė kitaip. Pasak Lietuvos ambasadoriaus Vašingtone V.Ušacko, Dž.Bušas ir toliau tęsia savo pirmtako Ronaldo Reigano, sunaikinusio „blogio imperiją“, konservatyvią evoliuciją, o Lietuva per artimiausius ketverius metus turės Baltuosiuose rūmuose patikimą draugą.

© 2004 "XXI amžius"