Prašė Rusijos intelektualų padėti grąžinti Lietuvai lituanistikos vertybes

Maskvoje viešėjęs Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas, Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečio minėjimo komisijos vadovas Česlovas Juršėnas paprašė intelektualų padėti sugrąžinti Lietuvos visuomenei lituanistikos vertybes, saugomas užsienio archyvuose. Jis Maskvoje atidarė tarptautinę mokslinę konferenciją „Istorinis lietuvių raštijos kelias“. Sveikindamas konferencijos dalyvius, Seimo vicepirmininkas pabrėžė, jog lituanistikos klodai svarbūs ne tik kalbos, bet ir platesnės kultūros palikimo aspektu. Jis paprašė Rusijos intelektualų padėti grąžinti lituanistikos vertybes mūsų šaliai.

„Būdami nuoseklūs ir pasiekę narystę Europos Sąjungoje, turime surasti kokybiškai naujas galimybes spręsti nacionalinio paveldo problemas, ieškodami, kaupdami, tirdami tiek mūsų, tiek užsienio visuomenei žinomas paminklines baltistikos vertybes, autentiškus dokumentus, liudijančius jų ryšį su Lietuvos istorija, - kalbėjo Č. Juršėnas. - Daug kas iš to, kas pas mus buvo sukurta, per įvairias okupacijas, politinius tvanus, buvo išgabenta svetur. Mums rūpi, kad tos vertybės būtų atveriamos, grąžinamos Lietuvos visuomenei, jos mokslininkams susipažinti. Šia prasme neabejotinai Rusijos intelektualų pagalba būtų itin reikšminga“.

Prisimindamas įvairialypius istorinius aspektus, Č. Juršėnas išskyrė ne tik unikalų knygnešių sąjūdį, bet ir XIX amžiuje suteiktą didžiulę Rusijos mokslininkų paramą. Ją „kadaise mūsų pirmtakams suteikė Rusijos mokslų akademijos, Peterburgo ir Kazanės universitetų mokslininkai - akademikai Filipas Fortunatovas, Aleksejus Šachmatovas, profesorius Janas Boduenas de Kurtenė, kai kurie kiti kalbotyrininkai. Gindami teisę leisti lietuviškus leidinius lotyniškais rašmenimis mokslo tikslams, jie padėjo atsispirti įvairiems muravjovams, apskritai - imperiškajai tautų kultūros niveliavimo politikai“, - pabrėžė Seimo vicepirmininkas.

Pagal Eltą

© 2004 "XXI amžius"