Tautas suartino mokslininkė lietuvė

Benjaminas ŽULYS

Is kairės: dr. Bogdanas Jakimovičius, dr. Aldona Vasiliauskienė, vertėja Beatričė Beliavciv iš Lietuvos garbės konsulato, garbės konsulato sekretorius spaudai Oles Pograničnij ir dr. Vira Frys

Kalba t. Grigorijus Grinkiv, OSBM. Kairėje - t. Pavlo Jachimec, OSBM

Tokio darbo labai reikėjo

Šiais metais Ukrainoje, Lvovo nacionaliniame Ivano Franko universitete, ukrainiečių kalba buvo išleista Lietuvos mokslininkės istorikės dr. Aldonos Vladislavos Pajedaitės-Vasiliauskienės monografija „Antrojo Lietuvos Statuto nuorašai kirilicos rašmenimis (paleografija, chronologija, diplomatika)“ (Aldona Vladislava Pajedaitė-Vasiliauskienė „Kirilični spiski Drugogo Litovskogo Statutu: paleografija, chronologija, kodikologija“. Monografija. Lviv, 2004). Tai pirma mokslo humanitarinio profilio lietuviška knyga ukrainiečių kalba. Šis 175 puslapių knygos forma išleistas mokslo darbas rugsėjo viduryje buvo iškilmingai pristatytas minėtame Lvovo universitete, puošniojoje Veidrodžių salėje. Renginį vedė universiteto bibliotekos direktorius dr. Bogdanas Jakimovičius, dalyvavo knygos mokslinis redaktorius prof. Nikolaj Krikun, dr. Vira Frys, kiti mokslininkai, specialistai. Taip pat - Metropolito Juozapo Veljamino Rutskio teologijos-filosofijos studijų Bazilijonų instituto rektorius tėvas Martin Chaburskij, OSBM, naujai išrinktas Ukrainos provincijos protoigumenas tėvas Grigorij Grinkiv, OSBM, Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios klebonas tėvas Pavlo Jachimec, OSBM, Lietuvos garbės konsulato Lvove atstovai, Šiaulių universiteto vadovybė, kiti svečiai. Susitikime buvo atkreiptas dėmesys, kad šis leidinys yra pirmoji kregždė nepriklausomybę atgavusių Lietuvos ir Ukrainos valstybių mokslo bendruomenių istorijoje.

Dr. A.Vasiliauskienė yra Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimo centro vyr. mokslo darbuotoja, taip pat ji dirba Šiaulių universiteto Šiaurės Lietuvos istorijos centre. Be to, dar yra Lietuvių, ukrainiečių istorikų asociacijos prezidentė, Lietuvių katalikų mokslo akademijos Istorijos mokslų sekcijos pirmininkė. Tad suprantama, kad šios istorikės mokslinės veiklos apimtys yra plačios ir įvairios.

Kaip „XXI amžiui“ sakė dr. A.Vasiliauskienė, ji seniai domisi Lietuvos statutais, kurių, kaip žinoma, buvę trys. Tai žymūs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teisės, kultūros paminklai, lietuvių, ukrainiečių, baltarusių ir kitų tautų istorijos šaltiniai. Mokslininkė pasakoja, kad 1529 metais buvo priimtas Pirmasis Lietuvos Statutas (PLS), 1566-aisiais - Antrasis (ALS). Priėmus abu jie nebuvo išspausdinti ir plito nuorašais LDK kanceliarine kalba (kai kurių tyrėjų vadinama kirilica), lenkų, lotynų kalbomis. 1588 metais priimtas Trečiasis Lietuvos Statutas (TLS) buvo išspausdintas Vilniuje tuoj po jo įsigaliojimo.

Tyrinėjant Lietuvos statutus, itin daug nuveikta Vilniaus universitete. Profesoriaus Stanislovo Lazutkos sukurtos ir jo vadovautos Lietuvos statutų tyrimo grupės darbo rezultatas - trys Pirmojo Lietuvos Statuto akademinio leidimo knygos. Viena iš antrojo tomo parengėjų bei bendraautorių buvo ir A.Vasiliauskienė. Nuveikta kitų reikšmingų darbų. Kaip tik prof. S.Lazutka paskatino Lietuvos statutų grupės mokslo darbuotoją A.Vasiliauskienę imtis tyrinėti Antrąjį Lietuvos Statutą. Tiesa, negalima pamiršti, kad ALS-u domėjosi ne tik prieškario Lietuvos, bet ir kai kurie pokario Lietuvos mokslininkai. Tad vėliau mokslo tiriamųjų darbų ėmėsi A.Vasiliauskienė. Padedant prof. S.Lazutkai, ji nuo 1985 metų turėjo galimybę dirbti Peterburgo (tuomečio Leningrado), Maskvos, Lenkijos, Ukrainos bibliotekose, muziejuose, archyvuose, ieškant ALS nuorašų. Taip 1988 metais Lvove, Ukrainos meno muziejuje, lietuvei tyrinėtojai pavyko surasti iki tol ankstesnių specialistų nepastebėtą nuorašą, kuris buvo įvardytas Adomo Zaluskio vardu. Ir kitus nuorašus tyrinėtoja pavadino ar pagrįstai pervardijo juos rašiusių, savininkų ar vietovių, kuriose jie buvo rašyti ir jais naudotasi, vardais. Surastos medžiagos fragmentus A.Vasiliauskienė skelbė Ukrainoje vykusiose mokslinėse konferencijose, publikavo tos šalies ir Lietuvos mokslo leidiniuose. Pagaliau gausią ir vertingą medžiagą mokslininkė susistemino ir jos pagrindu parašė bei apgynė istorijos daktaro (tuomet - istorijos mokslų kandidato) disertaciją. Jos pagrindu buvo išleista monografija. Reikšmingas darbas, liečiąs ne vien Lietuvos, bet ir Ukrainos gyvenimą, atkreipė šios šalies mokslininkų dėmesį. Darbas buvo išverstas į ukrainiečių kalbą ir išleistas atskira knyga.

Šia tematika dr. A.Vasiliauskienė ir toliau Lietuvos ir Ukrainos mokslinėje spaudoje publikavo mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių, skaitė pranešimus Lietuvoje, taip pat - Baltarusijoje, Ukrainoje: Lucke, Lvove, Vinicoje, Podolės Kamenece, Poltavoje, Novgorode, Severske, Kijeve. 1990 metais dalyvavo pirmajame tarptautiniame ukrainistų asociacijų kongrese Kijeve.

Kaip savo monografijos „Antrojo Lietuvos Statuto nuorašai kirilica...“ reziumė rašo autorė, ALS nuorašų žinoma apie 40, iš kurių aštuoni parašyti LDK kanceliarine kalba (kirilica). Penki nuorašai atsirado Ukrainoje, tų vaivadijų teritorijose, kurios po 1569 metų Liublino unijos buvo atskirtos nuo LDK ir tiesiogiai inkorporuotos į Lenkijos sudėtį.

Lietuvos teisės universiteto Teisės istorijos katedros profesorius dr. Vytautas Andriulis pastebi, kad „A.Vasiliauskienės monografijoje pirmą kartą pateikta Antrojo Lietuvos Statuto tyrinėjimo istoriografija, atlikta visų pasirinktos grupės nuorašų ir išsami dviejų kopijų analizė (išskyrus tekstologinę). Išimtį sudaro K.Jablonskio nuorašo fragmentai (likę tik 11 labai defektuotų lapų), kurio charakteristika negalėjo būti naudinga išvadoms. Todėl monografijoje autorė sulygina septynis nuorašus. Tai Kurniko, Jano Chotinskio, Počiajevo, Čiudo, Adomo Zaluskio, Lucko ir Usovičiaus. Išnagrinėtos ir dvi - Počiajevo ir Usovičiaus - nuorašų kopijos“ (Mokslo Lietuva // Ar pamatysime išspausdintą Lietuvoje Antrąjį (1566 m.) Lietuvos Statutą?“).

Monografijoje pateiktos autorės sudarytos šešios lentelės; „ALS nuorašų bendra charakteristika“, „Kai kurie ALS nuorašų išmatavimai“ ir kt. Dar kitose šešiose lentelėse pateikiami konkrečių nuorašų įvairūs duomenys. Knygą taip pat iliustruoja autorės nukopijuoti ALS nuorašų vandenženklių pavyzdžiai.

Ukrainoje bus dėstoma lietuvių kalba

Dr. A.Vasiliauskienė pabrėžia, kad ši knyga išleista spaudos lietuviškomis rašmenimis atgavimo 100-mečio proga, taip pat - Pirmojo Lietuvos Statuto 475 metų sukakčiai pažymėti. Mokslininkė sako, kad tai yra pirmoji monografija, skirta Antrajam Lietuvos Statutui. Be to, knyga išėjo iš universitetinio į tarpuniversitetinį lygį. Per šį darbą tėvai bazilijonai užmezgė mokslinius kontaktus su Lvovo universitetu. Ta proga dr. A.Vasiliauskienė padėkos žodį tarė Ukrainos tėvams bazilijonams, ypač - tėvui Josifui Budaj, kitiems geradariams, radusiems lėšų ir padėjusiems išleisti šią knygą. Taip pat šiltu žodžiu atsiliepia apie profesorius N.Krikun bei Nataliją Jakovlenko, dr. V.Frys, tėvą P.Jachimec, OSBM.

Bet tai dar ne viskas. Lapkričio 12-13 dienomis Šiaulių universitete rengiama mokslinė konferencija, skirta šv. Juozapato 400 metų įstojimo į Vilniaus Švč. Trejybės vienuolyną jubiliejui pažymėti. Tai penktoji, o Lietuvoje trečioji konferencija (dvi vyko Ukrainoje) iš ciklo, skirto Šv. Bazilijaus ordino istorijai. Pagrindinė šios konferencijos organizatorė - dr. A.Vasiliauskienė. Mokslininkė pastebi, kad tai vienintelis ordinas, kurio lopšys - Vilnius.

Konferencijoje tarp Ukrainos Metropolito Juozapo Veljamino Rutskio teologijos-filosofijos studijų Bazilijonų instituto ir Šiaulių universiteto bus pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Taip pat Šiaulių universitetas pasirašys sutartį su Lvovo nacionaliniu Ivano Franko universitetu. Tai pirmosios šių dviejų Ukrainos aukštųjų mokyklų sutartys su Lietuvos aukštąja mokykla - Šiaulių universitetu.

Konferencija bus užbaigta lapkričio 13 dieną Vilniuje, Šv. Kazimiero bažnyčioje, kur po šv. Mišių 15 val. bus skaitomas pranešimas apie šv. Juozapato ir šv. Kazimiero paraleles, o po to – apvalus stalas.

Ypač džiugi žinia mums, lietuviams, kad Lvovo nacionaliniame Ivano Franko universitete planuojama įkurti Lituanistikos studijų centrą. Tai dar labiau suartins abi mūsų tautas.

Būtina priminti, kad 2001 metais, pirmosios dr. A.Vasiliauskienės suorganizuotos konferencijos, skirtos Šv.Bazilijaus ordinui, metu ukrainiečiai ją apdovanojo Popiežiaus Jono Pauliaus II lankymosi Ukrainoje atminimo medaliu. Be to, ji yra gavusi ne vieną tėvų bazilijonų padėkos bei garbės raštą, apdovanota kitų institucijų garbės diplomais.

© 2004 "XXI amžius"