Dž.Bušas pertvarko kabinetą ir stiprina savo pozicijas

Česlovas IŠKAUSKAS,

Politikos apžvalgininkas

JAV valstybės sekretoriaus poste Koliną Pauelą pakeitė buvusi prezidento patarėja nacionalinio saugumo klausimais energingoji Kondoliza Rais

„Griežtos linijos“ politika palanki JAV gynybos sekretoriui Donaldui Ramsfeldui

Nuo lapkričio 2-ąją Amerikoje įvykusių prezidento rinkimų praėjus vos dešimčiai dienų, Vašingtone kaip griaustinis iš giedro dangaus pasipylė valstybės pareigūnų atsistatydinimai. Politikos apžvalgininkas komentuoja pagrindines Baltųjų rūmų kadrines permainas.

Dovana politikės gimtadieniui

Iš tikrųjų reformos JAV prezidento Džordžo Bušo kabinete prasidėjo kiek per anksti ir todėl netikėtai. Visi laukė, kad tai gali įvykti po antrąją kadenciją pradėjusio prezidento inauguracijos sausio 20 dieną arba dar vėliau. Tačiau valstybės sekretorius Kolinas Pauelas – dabar jau buvęs – apie savo sprendimą pasitraukti iš diplomatijos šefo vadovo posto pranešė penktadienį, lapkričio 12-ąją. Apžvalgininkai tai pavadino tarsi džentelmeno dovana prezidento patarėjai nacionalinio saugumo klausimais Kondolizai Rais, kuri sekmadienį atšventė savo 50-ąjį gimtadienį. Beje, šventės vakarėlyje dalyvavo pats Dž. Bušas, kas labai reta Baltųjų rūmų istorijoje. Paprastai savaitgalius jis praleidžia savo rančoje Teksase.

Tai liudija apie ypatingą dėmesį šiai politikei, kuri, kaip tvirtina stebėtojai, yra prezidento šeimos draugė. Britų dienraštis „Financial Times“ ne be reikalo ją vadina siuvėjų atributo pravarde – Dž. Bušo „antpirščiu“.

Daugiau skirtumų negu panašumų

Taigi būtent K.Rais užims K.Pauelo vietą Valstybės departamente. Tai Dž.Bušas paskelbė oficialiai. Energinga 50-metė pianistė ir politikė užims 67-erių sulaukusio geologo ir kariškio vietą šalia Kapitolijaus. Tarp jų panašumo yra nebent tiek, kad abu – juodaodžiai, teisingiau, afroamerikiečiai, kurių odos spalva ne visiškai tamsi.

K.Pauelo tėvai – imigrantai iš Jamaikos, apsigyvenę Niujorko Harlemo rajone, garsėjančiame juodaodžių kultūra ir pelniusiame Amerikoje nekokią šlovę. 1962 metais Kolinas vedė juodaodę iš Alabamos valstijos. Štai čia vėl susiliečia jo ir Kondalizos biografija, nes ji taip pat gimė Alabamoje, mokytojų šeimoje. Politikės tėvai – mokytojai, todėl motina nuo vaikystės Kondalizą mokė groti pianinu, ir ši net svajojo apie žymios pianistės karjerą.

Biografai pastebi ir kitą jos biografijos detalę, kuri tapo reikšminga ateičiai. Birmingemo mieste Kondalizą mokė buvusios valstybės sekretorės Madlenos Olbrait tėvas, karo laikotarpio išeivis iš Čekijos Jozefas Korbelas. Gali būti, kad būtent jis pastūmėjo 30-metę užsienio politikos profesorę K.Rais į Dž.Bušo vyresniojo rinkimų štabą. Tuomet ši juodaodė žengė tiesiu politikės keliu, kol štai atsidūrė ant įtakingiausių Amerikos vadovo šalininkų slenksčio.

Beje, K.Rais neturėjo laiko ištekėti, už tai ji sakosi esanti karšta sporto aistruolė, mielai gainiojanti futbolo kamuolį ir net svajojanti tapti Nacionalinės futbolo lygos komisare. Kita vertus, anot apžvalgininkų, šeimos nebuvimas nesusaistė jos staigios karjeros…

Skirtingos politinės pozicijos ir charakteriai

K.Rais – savo charakteriu priešinga K.Pauelui. Besitraukiantis politikas nebuvo didelis Dž.Bušo pozicijos rėmėjas. Jis abejojo invazijos į Iraką tikslingumu, siūlė palaukti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos leidimo pradėti karą prieš Sadamą Huseiną. Daug kas jam primena iš esmės neefektyvų pirmąjį Bagdado šturmą, tai yra „Audrą dykumoje“, kai Vašingtonui nepavyko nuversti nekenčiamo režimo. Tuomet Amerikos kariuomenės grupuotei Persijos įlankos rajone vadovavo generolas K.Pauelas.

K.Rais – atvirkščiai: ji Dž.Bušą palaikė visais užsienio politikos klausimais – tiek dėl invazijos į Iraką, tiek dėl atsisakymo derėtis su Jasiru Arafatu ar su Šiaurės Korėja dėl jos branduolinės programos.

Ji – sovietologė, tad Maskva nerimauja, kad dabar Vašingtono pozicija Rusijos atžvilgiu taps dar griežtesnė. Ji gerai kalba rusiškai, cituoja F.Dostojevskio kūrinius, bet patarinėja prezidentui pernelyg nesibičiuliauti su V.Putinu.

Jos vardas kildinamas iš itališkų muzikos terminų ir reiškia „saldžiai, maloniai“. Bet jos elgesyje jokios saldumo nepajunti, teigia stebėtojai.

Ryškės prožydiška linija

Ir vis dėlto K.Rais teks gerinti santykius su Valstybės departamento tarnautojais, rašo „The Washington Post“. Amerikoje sklando gandas, kad būtent ši juodaodė politikė inspiravo nesantaikos kibirkštis tarp Valstybės departamento, Baltųjų rūmų ir Centrinės žvalgybos valdybos. Pastarosios šefas prieš kurį laiką taip pat buvo pakeistas, o dabar savo postus palieka dar du aukšti pareigūnai, neva nesusidoroję su Rugsėjo 11-osios bylos tyrimu…

Apžvalgininkai sutaria, kad, pasitraukus K.Pauelui, Amerikoje įsigalės „griežtos linijos“ politika, kuri paranki Dž.Bušui ir gynybos ministrui Donaldui Ramsfeldui, nesutarusiam su valstybės sekretoriumi. Vadinasi, tvirtina analitikai, karas Irake bus tęsiamas, nepaisant didelių amerikiečių nuostolių, kova su terorizmu stiprinama, nepaisant į jos neefektyvumo, taip pat bus daromas spaudimas marginaliniams režimams, tokiems kaip Irane, Šiaurės Korėjoje ar Kuboje.

Laikraštis „Financial Times“ pastebi, kad šita rokiruote stiprinama Dž.Bušo valdžia, bet ji nereiškia radikalių permainų JAV užsienio politikoje. Gali būti, pastebi apžvalgininkas Gajus Dainmore`as, bus sustiprinta Baltųjų rūmų politika Artimuosiuose Rytuose. Po J.Arafato mirties Vašingtonui sudaroma palanki dirva veikti. Bet akivaizdu, kad Tel Avivas labiau džiaugiasi K.Rais paskyrimu negu palestiniečiai. Izraelio užsienio reikalų ministras Silvanas Šalomas pasakė: „Ji – tikras Izraelio draugas. Jos draugiški jausmai mūsų šaliai itin gilūs ir kyla iš jos religingumo bei tikėjimo“.

Beje, NBC televizija pranešė, kad valstybės sekretoriaus pavaduotojas Artimųjų Rytų klausimais Wiljamas Bernsas taip pat bus pakeistas, nes į šį postą numatyta „ryžtingesnė ir prožydiška“ figūra. Kitas klausimas, sako TV kanalo apžvalgininkas, ar nauja proizraelietiška Vašingtono politika padės pajudėti iš mirties taško, atkuriant taiką regione.

Politika ar automobiliai?

Tuo tarpu į regioną siunčiamas buvęs nuosaikusis politikas Artimųjų Rytų atžvilgiu. Dž.Bušas K.Pauelui pavedė atlikti paskutinį darbą – vykti į Artimuosius Rytus. Šią savaitę jis lankosi Izraelyje, paskui susitiks su naujaisiais palestiniečių vadovais, nuvyks į Egiptą, kur prasidės konferencija Irako klausimu.

Kažin, ar šis juodaodis stambus vyras atsisveikins su didžiąja politika visiems laikams. Jo patyrimas, nepaisant generoliško muštro pasekmių, – ieškoti kompromisų ir ne visada pataikyti į savo šeimininko diktuojamą toną, – gali praversti, sprendžiant ne vieną dilemą, pavyzdžiui, derybose su Iranu ar Šiaurės Korėja. Apžvalgininkai primena, kad, jeigu K.Pauelo Dž.Bušas būtų paklausęs pradėdamas karą Irake (valstybės sekretorius vienas pirmųjų paskelbė, kad jokių masinio naikinimo ginklų S.Huseinas neturėjo), tai ir to karo padariniai – užsitęsęs teroras ir amerikiečių žudynės – nebūtų tokie nuostolingi Baltiesiems rūmams.

Tuo tarpu pats politikas, juokais ar rimtai, tvirtina būsiąs arčiau namų ir šeimos. Po kelionės į Artimuosius Rytus, kaip sakė atsistatydinęs valstybės sekretorius, prasidės „asmeninis gyvenimas”. Anksčiau K.Pauelas yra prasitaręs, kad labai mėgsta remontuoti automobilius. „Atvažiuokite į mano garažą ir pamatysite, kokių puikių mašinėlių aš turiu“,- linksmai pasakojo jis žurnalistams.

© 2004 "XXI amžius"