Maskvos meška Europoje

Daugelis Lietuvos Seimo narių buvo gerokai nustebę, kai Premjerui pristatant savo Vyriausybės narius ir programą neišvydo ministrų būryje būsimojo ūkio ministro V.Uspaskicho. Premjeras A.Brazauskas paaiškino, kad tas skubiai išvyko į Briuselį, nes Europarlamente steigiama nauja Demokratų frakcija, prie kurios prisijungs ir V.Uspaskicho Darbo partijos penki europarlamentarai iš Lietuvos. Tiesa, Premjeras kalbėjo apie Darbo frakciją, bet tai padėties nekeičia. Apie tai, kad Briuselyje ir Strasbūre kuriama Maskvos partija, paprastai tariant, jos interesams atstovaujanti grupuotė, besiskelbianti ginsianti išsiplėtusios ES rusakalbių interesus, atvirai papasakojo Latvijos rusų žiniasklaida. Konkrečiai, „Vesti segodnia“. Kažkokia Natalija Sevidova džiūgavo, jog, į Europos Parlamentą patekus žinomai Latvijos rusų šovinistei ir Latvijos nepriklausomybės priešininkei Tatjanai Ždanok, atsivėrė puikios perspektyvos kurti Europarlamente Rusų partiją, kurioje bus Baltijos šalių rusus „ginantys“ parlamentarai bei Rusijos mylėtojai iš kitų ES valstybių. Dar nežinia, kaip vadinsis ši europarlamentarų rusiška grupė, nes kuriama Rusų partija ketina prisijungti prie jau esančios Europos Parlamente Žaliųjų frakcijos. Į tą frakciją susispietė įvairaus plauko labiausiai antiamerikietiškai nusiteikę deputatai iš įvairių ES valstybių. Kaip žinoma, žaliųjų judėjimą, kaip vieną „kovotojų už taiką“ organizaciją, šaltojo karo metais įkūrė ir dosniai finansavo KGB, taip pat ir kitas – žurnalistų, draugystės su SSRS – organizacijas.

Gruodžio 3-4 dienomis Briuselyje įvyko tarptautinė konferencija, pavadinta „Rusakalbių visuomenė išsiplėtusioje Europos Sąjungoje“. Šią konferenciją organizavo ir oficialiai finansavo Žaliųjų frakcija (Europos laisvasis aljansas), kurios nare yra jau minėtoji T.Ždanok. Į konferenciją suvažiavo rusų organizacijų ir bendrijų atstovai iš Baltijos šalių, Vokietijos, Vengrijos, Danijos, Norvegijos, Belgijos, Prancūzijos, Graikijos ir Kipro. Ypač aktyvūs buvo Baltijos šalių ir Kipro atstovai, kurie nepriklausomų Baltijos valstybių valdžią tiesiog užpylė įvairiausiais absurdiškais kaltinimais dėl tariamo jų teisių pažeidinėjimo, persekiojimo ir panašių nesąmonių.

Briuselio konferencija buvo organizuota pagal geriausias sovietinio KGB veiklos tradicijas. Pirmiausia įtraukiant į ją žinomus rusų išeivijos veikėjus, jau seniai gyvenančius Vakarų Europoje. Šiuo metu Maskva, tiksliau, jos specialiosios tarnybos, ypač koketuoja su garsių Rusijos šeimų palikuonimis, norėdama sudaryti įspūdį, kad rusų aristokratijos atstovai palaiko Kremliaus politiką, ypač imperijos atkūrimo klausimu. Todėl ir Briuselio konferenciją atidarė irgi dirbtinai sukurtos Tarptautinės rusų tėvynainių tarybos pirmininkas grafas Piotras Šeremetjevas. Delegatus sveikino Žaliųjų frakcijos Europarlamente pirmininkė Monika Frasoni ir Europos laisvojo aljanso prezidentė Neli Majes. Labai simboliška, kad šį sambūrį entuziastingai pasveikino pats Maskvos stačiatikių patriarchas Aleksijus II ir Maskvos patriarchato užsienio ryšių skyriaus vadovas Smolensko ir Kaliningrado metropolitas Kirilas. Abu jie nuo seno žinomi kaip su Rusijos KGB ir GRU glaudžiai susiję asmenys.

Pagrindinį pranešimą „Rusakalbė Europa XXI amžiuje“ perskaitė T.Ždanok, pabrėžusi, jog atėjo metas pateikti „teisėtus“ rusakalbių, gyvenančių ypač naujosiose ES šalyse, reikalavimus bei pretenzijas tų šalių vyriausybėms, kurios esą nesirūpina vietiniais rusais. Ji taip pat pasigyrė, kad Briuselyje turinti nemažai užtarėjų tarp labai aukštas pareigas užimančių eurobiurokratų. Tai pirmiausia į Rusijos prezidento draugus besiperšantis Romanas Prodis. Kaip prorusišką galima vertinti ir susikūrusią Europos demokratų frakciją, kuri pasiskelbė Centro dešiniąja jėga, nors iš tiesų joje pilna senųjų ir naujųjų komunistų, atvirai remiančių Maskvos politiką. Neatsitiktinai šios „centro kairiosios“ partijos viceprezidentu ir tarybos pirmininku išrinktas (ar paskirtas) V.Uspaskichas. Garbės prezidentu tapo naujasis Rusijos prezidento V.Putino draugas R.Prodis. Tokie procesai Europos Sąjungos viduje nieko gera nežada, ypač naujosioms ES narėms.

Petras Katinas

© 2004 "XXI amžius"