Dingstis naujiems mokesčiams ir tolesniam išlaidavimui

Andrius Bogdanovičius,

Nepriklausomas ekspertas

Be didesnių diskusijų Ministrų kabinete ir praktiškai nepasitarus su visuomene Vyriausybė patvirtino Konvergencijos programą. Programą rengti ir kasmet atnaujinti įpareigoja Europos Sąjungos (ES) teisė. Programos tikslas yra įvertinti, ar valstybė narė yra pasirengusi įsivesti eurą ir numatyti veiksmus, kurių bus imtasi esamoms ar galimoms kliūtims pašalinti.

Pirmąją Konvergencijos programą Vyriausybė parengė ir Europos Komisijai pateikė 2004 metų gegužę. Joje nebuvo jokios kalbos apie naujus mokesčius. Todėl naujų mokesčių atsiradimas atnaujintoje programoje buvo pakankamai netikėtas.

Naujų mokesčių įtraukimas į Konvergencijos programą pastatė Seimą ir visą visuomenę prieš faktą, kad nauji mokesčiai turės bus įvesti, nes tai jau esą pažadėta ES biurokratams.

Įdomus faktas, kad dabartiniam finansų ministrui (Finansų ministerija yra atsakinga už programos rengimą ir atnaujinimą), skirtingai nei ankstesniam, nauji mokesčiai pasirodė būtini pasirengti euro įvedimui, nors ekonominės sąlygos šiandien ir prieš pusę metų yra panašios.

Tai, kad Finansų ministerijos pozicija keičiasi pasikeitus jos vadovams, finansų politikos stabilumo prasme nėra gerai ir kelia susirūpinimą, ypač turint omenyje dabartinės Vyriausybės sudėtį. Programoje numatytos priemonės, skirtos, viena vertus, surinkti daugiau pajamų į biudžetą, antra vertus, padidinti surinktų lėšų valdymo efektyvumą. Tačiau šios priemonės konkretumo atžvilgiu yra akivaizdžiai neadekvačios. Daug pasakanti Konvergencijos programos nuostata teigia, kad „numatoma įgyvendinti valdžios sektoriaus pajamų didinimo priemones, kurios leistų išvengti išlaidų mažinimo“. Ir tai ne iš konteksto ištraukta citata - tai pagrindinis programos akcentas. Panašu, kad ir pati programa tėra dingstis naujiems mokesčiams įvesti ir valstybės išlaidavimui pateisinti.

Programoje yra įsipareigojimas per artimiausius dvejus metus apmokestinti gyventojų turimą būstą ir transporto priemones. Tuo tarpu priemonės didinti biudžeto lėšų planavimo ir naudojimo efektyvumą yra neįpareigojančios. Programoje numatoma „galutinai pereiti prie programinio biudžeto“. Jau pats faktas, kad pripažįstama, jog biudžetas iki šiol formuojamas iš esmės senais, neefektyviais metodais, yra sveikintinas.

Mat iki šiol jau kelerius metus oficialiai buvo teigiama, kad programinio biudžeto principai įdiegti ir taikomi praktikoje. Kita vertus, Konvergencijos programoje nėra numatyta konkrečių žingsnių ir terminų, kada bus galutinai įdiegti programinio biudžeto principai. Viešai skelbiamame Finansų ministerijos strateginiame plane 2004-2006 metams jokių tikslų ir priemonių pereiti prie programinio biudžeto nenumatyta.

Konvergencijos programoje minimi ketinimai sumažinti gyventojų pajamų mokestį. Teigiama, kad „vidutiniu laikotarpiu bus siekiama išlaikyti tendenciją perorientuoti dalį darbo apmokestinimo naštos į kapitalo apmokestinimą“. Tačiau programoje nėra jokių aiškių įsipareigojimų, kada ir kokiu mastu mokestis bus sumažintas.

Darbo pajamų apmokestinimą šiandien sudaro 33 proc. gyventojų pajamų mokestis plius 34 proc. „Sodros“ įmokos. Palyginti su kitomis šalimis, Lietuva vidutines darbo pajamas, su nežymiomis išimtimis, apmokestina vienu didžiausių tarifų.

Tuo tarpu įmonių uždirbamas pelnas Lietuvoje apmokestinamas 15 proc. tarifu ir tai duoda puikių rezultatų. Būtent mažas pelno mokesčio tarifas yra viena esminių priežasčių, kodėl per pastaruosius metus pelnas auga kur kas didesniais tempais nei oficialus darbo užmokestis. Aukštas darbo pajamų apmokestinimo lygis, o ne tariamas darbdavių piktnaudžiavimas padėtimi, yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl oficialios algos auga kur kas lėčiau nei įmonių pelnas. Juk tam, kad darbdavys galėtų padidinti atlyginimą „į rankas“ 100 litų, beveik tokios pat sumos reikia mokesčiams sumokėti.

Aukštas darbo pajamų apmokestinimo lygis mažina ekonomikos plėtros tvarumą ir realiai neleidžia surinkti daugiau pajamų į biudžetą. Tačiau šis akivaizdus ir užsienio šalių patirtimi patvirtintas faktas neatrodo priimtinas Vyriausybei ir ji, užuot sumažinusi, dar labiau ketina padidinti mokesčių naštą apmokestindama gyventojų turimą būstą bei transporto priemones.

Programoje yra išvardyti ekonominiai ir ideologiniai argumentai, kodėl reikėtų apmokestinti gyventojų būstą. Štai citata iš programos: „nepamatuoti turto bei žemės kainų kilimo lūkesčiai inspiruoja netvarų kainų kilimą, riboja turto ir žemės panaudojimą produktyviais ir socialiniais tikslais, sudaro nevienodas galimybes gauti viršpelnio žemės ir turto savininkams, sukuria prielaidas finansiniam nestabilumui dėl kainų „burbulo“.

Palikime kai kuriuos „argumentus“ be komentarų. Aptarimo vertas tik teiginys, kad nekilnojamojo turto mokesčio bazės išplėtimas leis išvengti netvaraus nekilnojamojo turto kainų kilimo.

Pastaraisiais metais nekilnojamojo turto kainos iš tikrųjų kilo sparčiais tempais. Tačiau kuo remiantis daroma išvada, kad padėtis nekilnojamojo turto rinkoje yra ar gali tapti nestabili ir kad būsto apmokestinimas stabilizuos padėtį? Programoje nėra argumentuotų prielaidų, pagrindžiančių šią išvadą. Viskas suvedama į investuotojų lūkesčius dėl nekilnojamojo turto kainų. Tačiau nėra net vieningos pozicijos dėl pačių lūkesčių pagrįstumo - vienoje programos vietoje investuotojų lūkesčiai vadinami įžvalgiais, kitur nepamatuotais.

Kartu reikia pastebėti, kad būsto apmokestinimas kaip tik gali paskatinti laikiną kainų kritimą dėl padidėjusios pasiūlos. Neigiamus to padarinius daugiausia pajus žmonės, kurie yra paėmę ar ketina paimti paskolas iš bankų savo būstui įsigyti. Naudos iš to bus keli šimtai milijonų litų papildomų biudžeto pajamų, kurie galėtų būti gauti panaikinus esamas pajamų mokesčio lengvatas ir iš esmės sumažinus patį mokestį, tuo sumažinant mokesčius mokėti vengiančių subjektų skaičių.

Rengdama Konvergencijos programą Vyriausybė, atrodo, net nebandė ieškoti alternatyvių sprendimų ir argumentų savo sprendimams pagrįsti. Eita lengviausiu keliu - nusprendus tiesiog didinti mokesčių naštą ir tuo garantavus sau lengvesnį gyvenimą mokesčių mokėtojų sąskaita.

Visa kaltė dėl to bus suversta poreikiui įvesti eurą. Tik ar neverta dabar paklausti visuomenės: ar jai priimtina tokiomis sąlygomis skubėti įvesti eurą?

Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

© 2005 "XXI amžius"