Prognozės 2005-iesiems

Visas būrys Rusijos politologų nepaliauja skelbti prognozes 2005 metams. Daugumos jų nuomone, šiais metais vis stiprės nepasitenkinimas vyriausybės darbu, kurią ir dabar, anot dienraščio „Komsomolskaja pravda“ politikos apžvalgininkės Olgos Vandyševos, spardo kas tik netingi. Tačiau teigiama, kad labiausiai kritikuojami ekonomikos ministras G.Grefas ir finansų ministras A.Kudrinas išliks savo postuose. Užtat manoma, jog ministro pirmininko M.Fradkovo likimas kabo ant plauko, kad jo atsistatydinimas – tiktai laiko klausimas.

Tebespėliojama, kas laukia kalėjime sėdinčio faktiškai sunaikintos „Jukos“ kompanijos vadovo M.Chodorkovskio. Pastarasis viešai nesiskundžia savo padėtimi kalėjime „Matrosskaja tišina“. Jo žodžiais tariant, paauglystės metais „pionierių stovykloje buvo kur kas blogiau“. Kremlius aiškiai baiminasi, kad išėjęs į laisvę M.Chodorkovskis imsis keršto. Jo likimas greičiausiai paaiškės vasario mėnesį. M.Chodorkovskiui planuojama skirti penkerius metus kalėjimo. Yra manančiųjų, kad jam gali būti pasiūlyta, nekeliant didelio triukšmo, išvykti iš Rusijos visiems laikams. Atmetama galimybė, jog ir kitiems oligarchams gresia M.Chodorkovskio likimas. Rusijos mokslų akademijos Sociologijos instituto sektoriaus, tiriančio politinio ir ekonominio elito problemas, vedėja Olga Kryštanovskaja teigia, kad didžiausia M.Chodorkovskio klaida buvo mestas iššūkis Kremliui ir jo įsivėlimas į politiką. Kiti oligarchai, pasak O.Kryštanovskajos, to nedaro, ir dabar didžiausias jų rūpestis – įsigyti didžiulį nekilnojamąjį turtą užsienyje. Pirmiausia Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Kipre ir kitur. Jeigu jie ir kišasi į politiką, tai tiktai papirkinėdami atskirus ministrus, kad tie priimtų jų verslui palankius sprendimus. O į tokius dalykus Kremlius nekreipia dėmesio. Tiesa, O.Kryštanovskaja teigia, jog ramaus gyvenimo 2005 metais oligarchams vis dėlto nebus. Pasak jos, dar nežinia, kas rašoma Rusijos turto fondo vadovo Sergejaus Stepašino pateiktame V.Putinui išsamiame pranešime apie procesus, vykstančius privatizacijos srityje. Vis dažniau kalbama, kad privatizavimo rezultatai gali būti radikaliai peržiūrėti. Apie tai nuolat primena Kremliaus numylėtinis Dmitrijus Rogozinas. Tokiu atveju oligarchai gali susilaukti didelių nemalonumų. Pirmiausia patuštinant jiems kišenes. Todėl visiškai neatsitiktinai toks labai artimai bendraujantis su aukščiausiais valdžios pareigūnais oligarchas Olegas Deripaska, sekdamas savo „kolegų“ Berezovskio ir Abramovičiaus pavyzdžiu, prieš Naujuosius metus paskubėjo nusipirkti Londono centre „kuklų namelį“ už… 50 milijonų dolerių.

Manoma, kad metų pabaigoje dėl Rusijos aktyvaus kišimosi į rinkimų procesą Ukrainoje ir Abchazijoje tolesnio demokratinių laisvių ribojimo, autoritarinės V.Putino valdžios stiprinimo atšalę Vakarų ir Rusijos santykiai, įvertinti vos ne kaip naujojo „šaltojo karo“ pradžia, neįgaus didesnio pagreičio. Pasak O.Kryštanovskajos, viskas pasibaigs pseudopatriotine retorika, nes labai daug politinio Rusijos elito figūrų turi solidžias sąskaitas JAV bankuose, daugybę nekilnojamojo turto kitose Vakarų valstybėse, todėl nerizikuos visa tai prarasti.

Bet labiausiai Kremlius ir jam artimi politikos formuotojai, kaip Stanislavas Belkovskis ir Sergejus Markovas, yra susirūpinę, anot dienraščio „Komsomolskaja pravda“, kurgi 2005-aisiais bus „išmestas naujas oranžinis desantas“. S.Markovas netgi užsimena apie galimas kruvinas revoliucijas buvusios imperijos pakraščiuose, išskyrus Rusiją ir buvusią sovietinę Vidurinę Aziją. S.Markovas numato netgi tai, kur įvyks tos „oranžinės revoliucijos“. Pirmiausia jos bus rengiamos Baltarusijoje, Moldovoje, Armėnijoje, Kirgizijoje ir gal net Kazachstane. „Šių šalių liberalų sluoksniuose jau prasidėjo pretendentų į tuos oranžinius lyderius kova“, - tvirtina S.Markovas.

Tuo tarpu Rusijos ir Baltarusijos sąjungos valstybės sekretorius P.Borodinas teigia, kad kur ne kur, o Rusijoje ir Baltarusijoje jokios revoliucijos tikrai nebus. Pasak P.Borodino, jis abiejomis rankomis ir kojomis balsuotų už tai, kad V.Putinas jau dabar pasektų A.Lukašenkos pavyzdžiu ir pasiskelbtų esąs pasirengęs kelti savo kandidatūrą trečiajai kadencijai. P.Borodino nuomone, kitaip ir būti negali, nes „Rusijoje, skirtingai nuo Vakarų, visada valdė ir valdo carai. Tokią valdžią, kokią turi savo rankose V.Putinas ir A.Lukašenka, suteikia tiktai Dievas…“ Kiek skirtingiau apie „valdžią nuo Dievo“ samprotavo skandalingojo V.Žirinovskio partijos lyderio pavaduotojas Valstybės Dūmos deputatas A.Mitrofanovas. Pasak jo, šalį dabar valdo dėdės viršininkai: „dėdė Vasia vadovauja rajono administracijai, dėdė Kolia – gubernatorius, o dėdė Volodia – prezidentas“.

Prieš pat Naujuosius metus „dėdei Volodiai“ nuotaiką gerokai sugadino jo patarėjas ekonomikos klausimais Andrejus Ilarionovas. Jis paskelbė viešą pareiškimą, kuriame labai griežtai sukritikavo V.Putino vykdomą ekonominę politiką, ypač „Jukos“ naftos kompanijos sužlugdymą. Tą sufabrikuotą bylą prieš „Jukos“ A.Ilarionovas pavadino metų afera. Be to, jis ne mažiau kritiškai įvertino pastarojo meto V.Putino vykdomą politiką suvaržant demokratinių laisvių likučius. A.Ilarionovo akibrokštas Kremliaus valdovui sukėlė didelį rezonansą Vakaruose, ir tai tikrai nė kiek nepadės V.Putino įvaizdžiui.

Petras KATINAS

© 2005 "XXI amžius"