Dėl Antrojo pasaulinio karo istorijos ir pergalės dienos minėjimo Maskvoje

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio, Lietuvos politinių kalinių sąjungos, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Jungtinės tarybos viešas laiškas

Pasaulio visuomenei,

Europos Parlamento Pirmininkui Chosepui Boreliui,

Europos Komisijos Pirmininkui Jose Manueliui Barosso,

Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Pirmininkui Renne van der Lindenui

Keturios asocijuotos buvusių Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupacijai dalyvių visuomeninės organizacijos, savo gretose turinčios 70 tūkstančių narių, 2000 metais Vilniuje surengusios Tarptautinį antikomunistinį kongresą ir visuomeninį Tribunolą „Vilnius 2000“, kuriame dalyvavo 25 pasaulio šalių atstovai, kuris pripažino komunistinę ideologiją esant nusikalstama žmogiškumui bei gimdančia totalitarinius režimus ir pasmerkė komunistinių režimų nusikaltimus, apsvarstę Maskvoje organizuojamo Antrojo pasaulinio karo pabaigos 60 metų jubiliejaus minėjimo turinį, renginio tikslus ir galimas politines pasekmes, laiko savo pilietine pareiga dar kartą pasaulio visuomenei priminti Antrojo pasaulinio karo istoriją, pradedant 1939 metais, ir jo pasekmes Vidurio ir Rytų Europos valstybių gyventojams.

Į totalitarinį valdymą vėl linkstančios Rusijos Federacijos prezidentas V.Putinas gegužės 9 dieną Maskvoje rengia totalitarinės stalininės SSRS pergalės Antrajame pasauliniame kare prieš totalitarinę hitlerinę Vokietiją 60-mečio iškilmingą minėjimą. Į iškilmes pakviesti 54 valstybių vadovai.

Aukštų Rusijos Federacijos valdžios pareigūnų viešuose pasisakymuose ryškėja politiniai šio renginio tikslai. Demokratinį pasaulį norima įtikinti, kad XX a. viduryje Europoje buvo tik vienas blogis – hitlerinė Vokietija. Ir tą blogį sunaikino J.V.Stalino vadovaujama SSRS. Dėl to SSRS neva esanti Europos gelbėtoja, nors darė tokius pat nusikaltimus žmogiškumui ir laužė tarptautinę teisę, kaip ir hitlerinė Vokietija. Norima buvusią kovą prieš hitlerinę Vokietiją panaudoti dabartinių Rusijos imperinių ambicijų įgyvendinimo tikslams.

Kremliaus vadovai stengiasi iš istorijos ištrinti du pirmuosius, jiems labai nepatogius, 1939-1940-ųjų karo metus. Tada SSRS, sudariusi Draugystės sutartį su hitlerine Vokietija, taip pat nusikalstamu Molotovo-Ribentropo paktu ir jo slaptaisiais protokolais pasidaliję Europą, kartu užpuolė ir okupavo Lenkiją. Po to SSRS užpuolė Suomiją, vėliau okupavo ir aneksavo tris Baltijos valstybes ir nuo Rumunijos atplėšė Besarabiją. Tuo pat metu Vokietija, naudodama SSRS teikiamas strategines žaliavas ir resursus, turėdama saugias savo Rytų sienas, okupavo Beniliukso šalis ir Prancūziją.

Dvejus metus du kruvini plėšikai, skrupulingai laikydamiesi tarpusavio Draugystės sutarties nuostatų, siautėjo po Europą, sėdami mirtį ir nelaimes, kol 1941 metais Hitleris savo ginkluotąsias pajėgas nukreipė prieš sąjungininkę SSRS. 1945 metais hitlerinė Vokietija buvo parklupdyta bendromis JAV, SSRS, Didžiosios Britanijos ir Kanados jėgomis. Nacizmas buvo pasmerktas, nacistiniai nusikaltėliai nuteisti. Vienas totalitarinis režimas žlugo kartu su savo ideologija.

Kitas totalitarinis režimas – komunistinė SSRS – gėdingomis Jaltos ir Potsdamo sutartimis, kaip viduramžiais už pergalę prieš Vokietiją, buvo apdovanotas užkariautomis žemėmis, į komunistinę vergiją pusei amžiaus atidavus visą Vidurio ir Rytų Europą. Buvo sunaikintas Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybingumas, taip įtvirtinant SSRS įvykdytą teritorinę ekspansiją.

1945 m. gegužės 8 d. karas Vakarų Europoje baigėsi. Atėjo laisvės ir kūrybos metai. SSRS užkariautų šalių gyventojams ši data reiškė ne išsilaisvinimą ir taiką, o nacistinio režimo pakeitimą ne mažiau nežmoniškais komunistiniais režimais, kurie rėmėsi tariamos išlaisvintojos sovietinės armijos durtuvų jėga. Lietuvoje dar dešimt metų vyko ginkluota kova prieš okupacinį sovietinį režimą.

Vien Lietuvoje per du sovietinės okupacijos laikotarpius (1940-1941 m. ir 1944-1990 m.) organizuota 19 trėmimo akcijų, per kurias į gyvenimui netinkamas teritorijas – Tolimąją Šiaurę ir Tolimuosius Rytus – badui ir mirčiai buvo ištremta 130 tūkstančių žmonių. Daugiausia moterų, vaikų ir senelių. Vyrai būdavo įkalinami. Areštuota ir koncentracijos lageriuose įkalinta 150 tūkst. okupacinei valdžiai neįtikusių asmenų. Nužudyta apie 30 tūkstančių. Kas trečias ištremtasis ar įkalintasis mirė dėl nepakeliamų gyvenimo sąlygų. Nuo sovietų okupantų nukentėjo kas trečias Lietuvos gyventojas. Sovietų okupacija Lietuvai padarė 20 mlrd. JAV dolerių materialinės žalos.

Rusijos Federacija ir Lietuvos Respublika 1991 m. liepos 29 d. pasirašė sutartį dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų. Šiame dokumente įvardytas Sovietų Sąjungos 1940 metais įvykdytas Lietuvos Respublikos okupacijos ir aneksijos faktas. Dabartinė Rusijos vadovybė okupacijos ir aneksijos faktų nepripažįsta bei mėgina pateikti okupaciją ir totalitarinio sovietų režimo nusikaltimus tik kaip lietuvių tautos išlaisvinimą iš nacių jungo.

Aukšti Rusijos Federacijos valdžios pareigūnai visus, kurie bando priminti nusikalstamą SSRS politiką ir kruvinus diktatoriaus J.V.Stalino darbus, vadina fašistuojančiais, negerbiančiais Antrojo pasaulinio karo ir holokausto aukų. Visa tai netiesa.

Lietuvoje nacių okupacijos metu veikė daug pasipriešinimo organizacijų, kurios turėjo didelį autoritetą tarp gyventojų, leido pogrindžio spaudą, kūrė sukarintas struktūras, o savo veiklą tęsė ir sovietų okupacijos metu. Jos sužlugdė kelis nacių mėginimus mobilizuoti okupuotos Lietuvos jaunimą į vermachtą ir bandymą sukurti lietuvišką SS diviziją. Naciai keršydami uždarė Lietuvos universitetą, jo profesorius ir kitus inteligentus išsiuntė į Štuthofo koncentracijos stovyklą, o jaunimą prievarta vežė darbams į Vokietiją. Sušaudė šimtus jaunuolių, atsisakiusių vykti į Rytų frontą, degino kaimus kartu su gyvais jų gyventojais. Naciai ir jų kolaborantai Lietuvoje nužudė arti 250 tūkst. civilių žmonių, tarp jų apie 200 tūkst. žydų. Karo frontuose žuvo daugiau nei 25 tūkst. lietuvių.

Kviečiame visus demokratinių šalių vadovus, prieš vykstant į Maskvos organizuojamas Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimo ir sovietinės armijos, ne tik esmingai prisidėjusios prie hitlerinės Vokietijos karo mašinos sudaužymo, bet ir pusę amžiaus okupavusios didelę Europos dalį ir čia rėmusios totalitarinius komunistinius režimus, bei tautų budelio J.V.Stalino pagerbimo iškilmes, rimtai apsvarstyti politinius šio renginio aspektus. Prašome surasti galimybę pagerbti Antrojo pasaulinio karo aukas, karius ir taikius gyventojus bei nežmoniško holokausto aukas kitoje Santarvės valstybių sostinėje.

Mes, Lietuvos pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyviai, širdyse ir veikime būsime kartu su Jumis ir atiduosime deramą pagarbą Antrojo pasaulinio karo aukoms, holokausto aukoms, nacių ir sovietų totalitarinių režimų teroro aukoms.

Jonas ČEPONIS,
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio
prezidiumo pirmininkas

Antanas STASIŠKIS,
Lietuvos politinių kalinių

sąjungos pirmininkas,

Povilas JAKUČIONIS,
Lietuvos politinių kalinių
ir tremtinių sąjungos pirmininkas,

Vytautas MILIAUSKAS,
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių
bendrijos valdybos pirmininkas

© 2005 "XXI amžius"