Jalta vėl skaldo Europą

Važiuoti ar nevažiuoti į Pergalės dienos iškilmes Maskvoje? Baltijos šalyse ir Lenkijoje karštai diskutuojama dėl Jaltos konferencijos reikšmės. Vakaruose tylima ir rengiamasi kelionei, rašo Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“.

Išvadavimas ar dar viena okupacija? Ar kas nors turi atsiprašyti už Jaltos susitarimus? Tokie klausimai vis dažniau keliami Varšuvoje, Vilniuje, Rygoje ir Taline. Paryžiuje, Londone, Romoje, Briuselyje ir Vašingtone šia tema nediskutuojama, o politikai jau kraunasi lagaminus, kad galėtų važiuoti į prieštaringai vertinamas iškilmes Maskvoje. Kremlius tikisi, kad jose dalyvaus 50 šalių lyderiai. Vakarų abejingumo paskatinta Rusija vis smarkiau atakuoja Lenkiją ir Baltijos valstybes. Neseniai Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, jog lenkai veja Dievą į medį, skųsdamiesi Jalta, kadangi „būtent ten sąjungininkai patvirtino norį, kad Lenkija būtų stipri, laisva, nepriklausoma ir demokratinė“.

Vasario 16-ąją rusai nuėjo dar toliau. Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas koneveikė Baltijos valstybių lyderius: „Jeigu jie neatvažiuos į Maskvą, tai šventės mums nesugadins, tik patys bus izoliuoti. Rusija nieko neketina įkalbinėti atvykti į iškilmes“.

„Noriu, kad Lenkijos Seimo užsienio reikalų komisija apsvarstytų, ar, susiklosčius tokioms aplinkybėms, Aleksandras Kvašnievskis turi važiuoti į Maskvą. O jeigu važiuos, tai kaip turi elgtis šalyje, kuri iki šiol nepasmerkė Ribentropo - Molotovo pakto“, - dienraščiui „Rzeczpospolita“ pasipiktinęs sakė Piliečių platformai atstovaujantis parlamentaras Bronislavas Komorovskis.

Pasak Lenkijos laikraščio, karščiausios diskusijos vyksta Baltijos šalyse, kurioms gegužės 9-oji niekada nebuvo Pergalės diena. „Tą dieną buvo „užantspauduotas“ mūsų nepriklausomybės praradimas. Mums tuomet prasidėjo kita, sovietinė okupacija“, - neseniai „Rzeczpospolita“ korespondentui sakė Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga. Bet ji buvo pirmoji iš Baltijos valstybių lyderių, sutikusi priimti kvietimą. Estijos ir Lietuvos prezidentai vis dar dvejoja.

Prezidentė V. Vykė-Freiberga teigia norinti išdėstyti Maskvoje teisingą istorijos versiją. „Svarbu, kad mūsų poziciją paremtų ne tik šiapus geležinės uždangos buvusių šalių vadovai, bet ir Vakarų valstybių lyderiai, - pabrėžė buvęs Latvijos ambasadorius Jungtinėse Valstijose Uojaras Kalninis. - Rusai negali tvirtinti, kad, nugalėdami nacistus, jie atnešė laisvę Baltijos šalims ir padėjo joms vystytis. O jie tai vis kartoja“.

Prezidentas Valdas Adamkus nori, kad Rusija pripažintų, jog SSRS buvo okupavusi Baltijos šalis. Bet jai iki tokios deklaracijos dar toli, konstatuoja „Rzeczpospolita“.

ELTA

Lenkijos prezidentas A.Kvašnievskis jau nusprendė vykti
į Maskvą švesti gegužės 9-ąją Pergalės dienos.

© 2005 "XXI amžius"